Nuotolinės pamokos: pažintys, pokalbiai, atradimai I dalis

Pradedame Toronto Aukštesniųjų lituanistinių kursų moksleivių rašinių rinkinį “Nuotolinės pamokos: pažintys, pokalbiai, atradimai” I dalis

 

Nepabuvus šokėjėle nebus gera audėjėlė (liaudies daina)

Birželio 12 dieną, šeštadienį, per  Maironio mokyklos aukštesniuosius lituanistinius kursus  prisijungė Laimutė Kisielienė. Laimutės visas gyvenimas buvo skirtas šokiams.

Ji šoko nuo pat mažens. Būdama jauna ji šoko Vaivos ansamblyje. Laimutei labai patiko jos pedagogė Janina Gudavičienė ir ji pasirinko eiti jos keliu. Ji pasirinko tokias studijas, kad galėtų gauti galimybę tapti šokių mokytoja. Nuo 1994-ųjų metų ji sukūrė penkias šokių šventes. 

Laimutė Kisielienė – nuotolinės pamokos viešnia

2004 metais pirmą kartą šokių šventėje dalyvavo išeivijos grupė. Rita Karasiejienė buvo paskirta šokėjų meno vadove, o Dalia Viskontienė išeivijos dainų šventės grupės vadove. Kursų mokiniai gavo galimybę pasiklausyti Laimutės ir paklausti įvairių klausimų apie šokių švenčių organizavimą Lietuvoje. Pandemija sustabdė šokių šventę, kuri būtų įvykusi 2020 m. Mes dažniausiai turime galimybę dalyvauti kas 4 metus, bet kol kas dar neaišku, kada vėl galėsime. Šokių šventė Lietuvoje prasidėjo, kad parodytų, kaip maža šalis gali būti unikali savo kultūroje. 1903 metais pirmą kartą scenoje buvo atliktas lietuviškas šokis.  Ar patikėtumėte, kad šokis nebuvo atliekamas Lietuvoje, o atliktas Petrapilyje?  Lietuviai negalėjo nei mokytis mylimos lietuviškos kalbos, nei šokti, nei dainuoti. Viskas tuo laiku buvo uždrausta. 

Šokių šventes organizuoja išrinkti meno vadovai. Meno vadovo darbas yra sukurti temą ir įtraukti atitinkamus šokius. Dalyvaudamas šventėje pastebi, kad išeivijoje šventės vyksta patalpose, o Lietuvoje vyksta lauke. Lietuvoje dalyvauti lauke yra toks ypatingas ir nuostabus jausmas. Vienintelis mūsų nerimas būna lietus, kuris gali sugadinti vertingiausią ir mylimiausią, rankomis austą tautinį drabužį. 

Šokių šventė Lietuvoje

 

Lituanistinių kursų mokiniai yra labai dėkingi, kad  Laimutė papasakojo tiek daug įdomių naujų faktų apie šokių šventę.  

Tikimės, kad pasiskaitysite daugiau apie Laimutės gyvenimą ir jos atliktus darbus. Taip pat skatinčiau domėtis šokių ir dainų šventės paveldu.  

  Aura Degutytė ir Aras Kružikas

 

 

Susipažinome su Alytaus gimnazija

Gegužės 8 d. Toronto Maironio mokyklos lituanistinių kursų abiturientai  nuotoliniu būdu  apsilankė Alytaus Jotvingio gimnazijoje ir tuo pačiu išklausė įdomią paskaitą. Iš paskaitos sužinojome, kad ši gimnazija įsteigta 1980 metais ir jau 2000m. gavo gimnazijos statusą. Šiuo metu čia mokosi 669 mokiniai 15-19 metų amžiaus.  Mokykloje dirba 55 mokytojai. 

Alytaus Jotvingio gimnazija įsikūrusi Alytaus mieste, kuris yra prie gražios Nemuno upės.

Aukščiausias tiltas Lietuvoje

Prie Nemuno  yra daug gražių piliakalnių. Tai – Merkinės, Radžiūnų, Pralomciškės, Rudaminos,, Birštono, Punios  ir Liškiavos piliakalniai, kurie yra apsupti įvairių legendų. Miesto herbas yra balta rožė. Baltosios rožės tiltas Alytuje per Nemuną yra pats aukščiausias tiltas Lietuvoje.

Alytaus Jotvingių gimnazijoje veikia programa, kurioje ugdoma  gamtos mokslų, meno, matematikos ir inžinerijos taikymo  šgūdžiai. Mokyklos mokiniai glaudžiai dirba su mokytojais.

Gimnazijos herbas

Alytaus Jotvingių gimnazija  garsėja taip pat ir įvairiomis tradicijomis. Mokyklos   direktorius D. Vasiliauskas kartu su gimnazistais sukūrė muzikinį video apie „Jotvingių legendą“. Ši gimnazija save pasivadino Jotvingių gentimi, kurios tikslas  yra  perduoti iš kartos į kartą jotvingių geną.

2020 m. rudenį  Jotvingių gimnazija  40-čio proga  surengė žygį ir aplankė net 24 piliakalnius, kurie primena senųjų baltų gyventojus – jotvingius.

Alytaus Jotvingių mokykla įdėjo daug pastangų ir laiko, kad išgarsintų ne tik savo mokyklą bet ir joje gyvuojanti jotvingių geną. Ačiū mokyklos mokytojams ir mokiniams už suteiktą informaciją, galimybę susipažinti ir pabendrauti.

Sėkmės ir iki pasimatymo ateityje!       

Justinas Murza

Alytaus Jotvingių  gimnazija
Tiltas per Nemuną Alytuje