Rugsėjo 1-ąją Lenkijoje, Punsko, Seinų ir Vidugirių mokyklose, linksmai nuskambėjo mokyklinis skambutis, sukvietęs vaikus naujiesiems mokslo metams. Smagūs rinkosi Punsko ir Suvalkų lietuvių darželio mažieji auklėtiniai. Ir visur aplink nevaržomai skambėjo lietuvių kalba.
Tuo pat metu Baltarusijoje ir lietuvių vaikus, ir tėvus lydėjo slogi nuotaika. Dar pavasarį šalyje priėmus Švietimo kodekso pakeitimus – nuo šių metų rugsėjo 1 d. visose Baltarusijos mokyklose ugdymas gali vykti tik rusų arba baltarusių kalbomis.
Tai reiškia, kad panaikinamas mokymas gimtąja kalba visose tautinių mažumų mokyklose. O tokių Baltarusijoje yra, tiksliau, buvo keturios – dvi lietuviškos (Rimdžiūnuose ir Pelesoje) ir dvi lenkiškos (Gardine ir Volkovyske, abiejose mokėsi apie 900 mokinių).
Kodėl Pelesos mokykla stovi tuščia? Pasirodo, naujųjų mokslo metų išvakarėse, apie rugpjūčio vidurį, mokykloje atliktas priešgaisrinės apsaugos inspekcijos patikrinimas, kurio metu nustatyta pažeidimų (atseit, mokyklos pastatas „kelia pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei“), todėl mokyklos veikla sustabdyta iki bus pašalinti trūkumai. Kaip tikina LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „ankstesniais kartais apsilankę pareigūnai tokių trūkumų nenustatė“. Mokyklos pedagogai apie susiklosčiusią padėtį informuoti nebuvo. Jie buvo pasirengę dirbti ir suvažiavo prieš prasidedant mokslo metams. Tačiau, užuot šventę Rugsėjo 1-ąją, suvalgė atsisveikinimo pietus ir išsivažinėjo kas sau. Tuo tarpu Pelesos mokyklą lankę mokiniai buvo išskirstyti į kitas – baltarusiškas arba rusiškas – mokyklas pagal rajonus.
Priminkime, Pelesos vidurinė mokykla yra pastatyta Lietuvos lėšomis ir visiškai jos išlaikoma. Veikia nuo 1992 m. Nuo darželio iki vidurinės mokyklos lietuvių dėstomąja kalba besimokančių vaikų lig šiol joje buvo 127. Įstaigoje dirbo 23 pedagogai (11 iš jų – iš Lietuvos).
Rimdžiūnų mokykla irgi pastatyta Lietuvos lėšomis (1996 m.), tačiau jos veiklą dabar finansavo Baltarusija. Pastaraisiais metais joje mokėsi 82 mokiniai, dirbo 18 mokytojų (14 iš jų – iš Lietuvos). Tame pačiame pastate buvo prisiglaudusi ir nedidukė baltarusių mokykla, kurią lankė apie 20 vaikų. O kokia padėtis dabar? Rimdžiūnuose, Lietuvos padovanotuose pastatuose, dabar veikia viena baltarusiška mokykla pavadinimu „Rymdziunskaja siaredniaja škola“. Pamokos vyksta baltarusių kalba. Lietuvių kalbos visai neliko, net fakultatyvo. Galbūt bus paliktas tik būrelis vieną kartą per savaitę, tačiau mokykloje nelikus mokytojų lituanistų, tokio būrelio veiklos perspektyvos yra miglotos. Lietuvos padovanotu mokykliniu autobusiuku jau vežiojami baltarusiškos mokyklos vaikai. Atokiau gyvenantys buvusios Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos mokiniai išskirstyti pagal rajonus, kur tęs mokslą baltarusiškose arba rusiškose mokyklose.
Reikšdama protestą dėl Baltarusijos institucijų veiksmų, nukreiptų į Lietuvos valstybės išlaikomos Pelesos vidurinės mokyklos uždarymą, rugpjūčio 12 dieną Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išsiuntė oficialią notą Baltarusijos ambasadai Lietuvoje. Šis klausimas buvo iškeltas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Baltarusija nereagavo. Lukašenkos režimas atmetė taip pat visus LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus, kaip užtikrinti deramas sąlygas tautinei mažumai mokytis savo kalbos. Įvertinusi visas aplinkybes, Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą tęsti mokymą Pelesos vidurinėje mokykloje, kad mūsų tautiečiai turėtų bent minimalias galimybes mokytis gimtosios kalbos.
Alkas.lt inf.ir ntrs.
