Dr. Birutė Galdikas – Lietuvos-Kanados lietuvių kilmės mokslininkė, gimė Vokietijoje, kur nuo karo negandų Lietuvoje buvo pasitraukusi jos šeima. Vėliau Galdikų šeima atvyko į Kanadą, Ontario provinciją, kur būsimoji mokslininkė baigė gimnaziją, pradėjo studijas Br.Kolumbijos universitete, jas pratęsė Kalifornijos universitete (JAV), po jų ir pradėjo neeilinę mokslininkės karjerą primatologijos srityje. B.Galdikas yra Simon Fraser (Br.Kolumbija, Kanada) universiteto profesorė, turinti turtingos patirties antropologijos, primatologijos, konservavimo, bioetikos srityse, daugelio mokslinių ir populiarinimo straipsnių autorė. Mokslininkė mielai sugrįžta į Lietuvą ir dalijasi savo žiniomis su studentais, gamtosaugos aktyvistais.
Apie prof. B.Galdikas birželio pradžioje vykusį susitikimą Vytauto Didžiojo universitete rašo žurnalistė iš Kauno INDRĖ SESARTĖ
Žymiausia orangutanų tyrinėtoja dr.B. Galdikas: mane gąsdina, kad šie primatai yra ant išnykimo ribos
Beveik po dvejų metų į Lietuvą, Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune, atvykusi viena iš įžymiausių pasaulio primatologių, prof. Birutė Galdikas susitikime birželio 6 d. su aukštosios mokyklos bendruomene pranešė grėsmingą žinią. „Stebiu orangutanų patinų išnykimą Borneo, Indonezijoje, o be jų populiacija išnyks. Savo stebėjimų teritorijoje tematėme du suaugusius patinus. Kur dingo patinai?“, – ieško atsakymo lietuvių kilmės mokslininkė.
VDU salė buvo sausakimša – pasiklausyti B. Galdikas paskaitos susirinko studentai, dėstytojai. Virš penkiasdešimt metų šiuos primatus turinėjanti mokslininkė susirūpinusi, kad „nebesigirdi ilgų orangutanų patinų šauksmų džiunglėse“.
„Daug kas su tuo susiję: mažos grupės, didelė „namų“ teritorija, patelės gali susilaukti jauniklio kas aštuntus metus, tai galite įsivaizduoti, koks tai iššūkis, kai trūksta patinų, pridėkime ir klimato kaitą, kuriai yra labai jautrūs orangutanai. Be to, Borneo daugėja palmių aliejaus plantacijų, yra nepakankamos orangutanų apsaugos teritorijos. Dar neigiamai prisideda brakonieriavimas, nelegalus medžių kirtimas, kasyba, gaisrai“, – konstatuoja profesorė.
Profesorė: „Zoologijos sodai – ne išeitis“
Kažkas iš salės liūdnai šūktelėjo, kad orangutanų patinai „dingsta“ į zoologijos sodus. „Taip, yra nemažai pasaulyje zoologijos sodų, kuriuose yra orangutanų patinų, teko juos matyti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, – sako B. Galdikas. – Bet tai tikrai ne išeitis, tai nesprendžia šių primatų išnykimo problemos. Mano tikslas, kad orangutanai gyventų laisvėje, savo teritorijose“.
Naujienų portalui KaunoŽinios.lt B. Galdikas sakė, kad iki šiol jai Borneo džiunglėse teko bendrauti su vienu seniausiu orangutanu, kuriam yra 45 metai. Per 50 metų darbo Indonezijoje, Borneo, aplinkosaugininkė prisimena išgyvenusi daugybę įsimintinų įvykių, tačiau vienais svarbiausių prisiminimų jai išlieka akimirkos, kuomet orangutanai parodė jai pasitikėjimą, priėmė kaip savą.
Pavyzdžiui, kartą viena orangutanė, pažįstama jau 20 metų, atsisėdo greta profesorės, taip parodydama, kad visiškai ja pasitiki – laukiniams orangutanams tai nebūdinga. Kitą kartą prieš ją atsistojo laisvėje gyvenantis orangutanas ir pradėjo savo ilgąjį šauksmą (angl. long call) – keletą minučių trunkantį šūkavimą, kuris gali būti girdimas toli ir pasiekti kitus orangutanus.
Susitiko su B. Galdikas ir stebėjo orangutanus džiunglėse
Paskaitoje VDU apsilankė ir šios aukštosios mokyklos logopedė, dr. Vilma Makauskienė, kuri Tandžungputingo (Indonezija) nacionaliniame parke, kuriame B. Galdikas yra įkūrusi orangutanų stebėjimo centrą, lankėsi visai neseniai. Šioje tolimoje šalyje V. Makauskienė sutiko 2022–2023 Naujus metus. „Nors ne kartą buvau džiunglėse, bet labai norėjau pamatyti orangutanus, pabendrauti su profesore“, – KaunoŽinios.lt pasakoja keliautoja.
V. Makauskienės įspūdžiai gyvi (jai teko matyti medyje snaudžiančią orangutanę patelę su mažyliu), tarsi susitikimas džiunglėse būtų įvykęs vakar: „Buvome palydėti prie vietos, į kurią orangutanai ateina maitintis. Tiesiog buvome atokiai, jų liesti negali, galima stebėti. Labai didelį įspūdį paliko, kai prie tokios vietos mediniu takeliu ėjo pati B. Galdikas. Staiga iš miško pradėjo išeidinėti orangutanai – tarsi norėdami pasisveikinti su ja. Primatai ją laiko sava. Man, savo ruožtu, Birutė yra tarsi antgamtiška moteris, nepaprasta moteris.“
Anot V. Makauskienės, Indonezijoje vietiniai gyventojai labai gerbia B. Gadikas. Indonezijoje, oragutanų stebėjimo centre, B. Galdikas vis pakviečia dirbti savanorius iš Lietuvos, ir jie vis vyksta padėti mokslininkei. Savanoriauti profesorė pakvietė studentus ir šioje paskaitoje VDU.
Sutelkė tris drąsias moteris
Prof. B. Galdikas visame pasaulyje garsėja kaip pirmoji mokslininkė, pradėjusi nuodugniai tyrinėti orangutanus. Jos dėka buvo gerokai išplėstos žinios apie šios didžiųjų beždžionių rūšies elgseną, gyvenamąją aplinką ir mitybą. Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke 1971 metais ji įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą, kuriame gamtosaugininkė tęsia veiklą iki šiol.
Prieš 50 metų B. Galdikas prisijungė prie grupės „The Trimates“, skirtos primatų tyrinėjimui. Jai priklausė dar dvi mokslininkės – šimpanzes tyrinėjusi britė Jane Goodall ir kalnų gorilas tyrinėjusi amerikietė Dian Fossey. Grupę subūrė garsus paleoantropologas, profesorius Louis Leakey. D. Fossey žuvo 1985 m. Ruandoje, kovodama už kalnų gorilų išsaugojimą, o likusios dvi „The Trimates“ narės, pripažintos primatologės, iki šiol tęsia veiklą.
VDU garbės dr. B. Galdikas gyvenimas ir darbai aprašyti 6 knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Šįkart dar vieną knygą ketina rašyti ir pati primatologė: anot B. Galdikas, tai būtų knyga apie Vytautą Didįjį. Taip pat mokslininkė vizito metu ragino dar akyviau saugoti Lietuvos sengires, teigiamus poslinkius ji jau regi, bet to esą dar nepakanka.