Vilniuje vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“atidarytas privatus modernaus meno muziejus – MO. MO muziejus, kurį įsteigė ir išlaiko Viktoras ir Danguolė Butkai, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų ir vadinosi Modernaus meno centru (MMC).
Viktoras Butkus, biochemikas, 2010 metais sėkmingai pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV biotechnologijų verslovei “Thermo Fisher Scientific“, kartu su žmona Danguole pasuko į naują sritį ir ėmė rinkti meno kūrinius: iš pradžių tik sau, o paskui, gausėjant šiuolaikinio meno rinkiniams, gimė mintis dalintis su jais su visais. Meno rėmėjų Butkų svajones apie šiuolaikinio Lietuvos meno galeriją įgyvendino architektas Daniel Libeskind, savotiškai įamžinęs šio posūkio iš biotechnologijos į meną Mo arhitektūrinėje erdvėje. Architektas sukūrė išskirtinę detalę – DNR formos laiptus, pabrėždamas, kad šis muziejus yra mokslo ir meno bendradarbiavimo vaisius.
Erdviame 3,700 kv.m. ploto muziejuje veikia knygų parduotuvė, kavinė, antrame aukšte – skaitykla. Pagrindinė parodų salė – trečiame aukšte, mažoji – antrame aukšte. Visas MO muziejaus projektas kainavo apie 15 mln. eurų. Iš jų vien lietuviškojo modernizmo kolekcijos vertė – apie 4 mln. eurų. MO muziejaus bilieto kaina – 7 eur. Moksleiviams, studentams ir senjorams – 3,5 eur. Vaikams iki 7 metų įėjimas nemokamas.
MO muziejuje sukaupta 5,000 šiuolaikinio meno kūrinių. Rinkinį sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX š. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. MO keičiamos ir nuolatinės parodos leis susipažinti su jų surinktais Lietuvos šiuolaikinio meno kūriniais nuo 1960 metų iki šių dienų. Joje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, video meno kūrinių. Pirmoji muziejaus paroda „Visas menas – apie mus“ lankytojams pristato įspūdingiausius šios privačios kolekcijos kūrinius. Pirmoji MO muziejaus paskaita – statinio architekto D.Libeskind pasakojimas apie jo projektuotus muziejus Berlyne, Niujorke, Drezdene, Tulūzoje ir kitur. Joje kūrėjas pabrėžė svarbiausią savo kūrybos principą – sukurti ne vien pastatą, bet vietą, kuri trauktų žmones, kur būtų smagu tiesiog leisti laiką. Tai jam buvo ypač svarbu ir kuriant muziejų Vilniuje. „Aš mėgstu Vilnių ir jo žmones. Esu daug matęs miestų, bet Vilnius – vienas gražiausių“, – sakė architektas. Pasak jo, kiek neįprastas šiame muziejuje yra meno ir miesto santykis. “MO muziejus nėra paprasta balta dėžė, nes jis atsiveria miestui ir žmonėms, nes pati šviesa formuoja ir keičia pastatą. Jį kuria ir žmonių žvilgsniai. Aš niekada nesu kūręs apskritimo, bet šį kartą visas pastatas prasidėjo nuo šio laiptų apskritimo“, – sakė D.Libeskind, pastato architektas. Pagal šio architekto projektą pastatytas ir Toronto Karališkojo istorijos muziejaus (ROM) priestatas – stiklinis kubas, sukėlęs daug įvairių vertinimų dėl jo formos. Kai kurias Toronto pastato architektūrines detales ir architekto braižą galima atpažinti Vilniaus MO muziejaus pastate. MO parodos – iškalbingas 60 metų lietuviškos dailės istorijos vaizdas. Joje matyti ir kartų, ir menininkų grupių įvairovė, ir bendraminčiai, ir priešininkai, ir išskirtinės asmenybės – tie, kuriems su kitais ne pakeliui. Tai ir pasakojimas apie prabėgusį laiką, ir meninės raiškos kaitos atspindys, ir kartu paveiki meninių vaizdų dėlionė apie Lietuvos istoriją.
Nuotraukų galerijoje: naujasis Modernaus meno muziejus (MO) Vilniuje, D.Libeskind projektuoto pastato ir atidarymo iškilmių vaizdai.