Sveikiname visas Janinas, Joanas ir Jonus vardadienio proga!
Birželio 21 d. vakarą, kai Žemės šiaurės ašigalis labiausiai pasvyra link Saulės, ji atsiduria šiauriausiame savo kelio taške. Tą akimirką vyksta Vasaros saulėgrįža – prasideda pirmoji astronominės vasaros diena mūsų planetos šiaurės pusrutulyje ir pirmoji žiemos diena (Žiemos saulėgrįža) pietų pusrutulyje. Ilgiausią vasaros dieną ir trumpiausią jos naktį pasaulyje švenčia įvairiai.
Joninės švenčiamos daugelyje Europos valstybių, o Joninių tradicijos daugelyje šalių panašios, kitaip tariant, Joninių laužai dega po visą Europą.
Naktis iš birželio 23 į 24-ąją Estijoje minima kaip Vidurvasario šventė (Jaanipäev), Latvijoje – Lyguo vakaras, Lietuvoje – Joninės arba Rasos. Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje pagal senąjį kalendorių tądien (liepos 7 – pagal naująjį) minima Kupalo šventė…
Daugelyje šalių, įsitvirtinus krikščionybei, ši šventė pradėta sieti ne tik su vasaros saulėgrįža (ilgiausia diena, trumpiausia naktis), bet ir su šv. Jono Krikštytojo vardu.
Taigi šiandien daugelyje Europos šalių ši vidurvasario šventė yra tapusi tiek Bažnyčios, tiek nacionaline, visuomenine švente, kur susipynusios įvairios tradicijos.
Lietuvoje prasidedančią vasarą sveikiname su žoliavimo, vainikų pynimo, jų plukdymo apeigomis, paparčio žiedo ieškojimu ir būtinai -su Joninių laužais. Tą vakarą visus skamba senovinės liaudies dainos, prisimenami kiti papročiai.
Lietuvoje Joninių naktį ant marių kranto Neringoje, Rambyno kalno, Kernavės kalvų, Rumšiškėse,Vilniuje Verkių parke ir kitose istorinėse vietose švenčiamos Joninės arba Rasos. Kiekvienoje vietoje vis kitaip, su savomis tradicijomis ir papročiais. Birželio 22–25 d. Neringa kviečia leistis į legendomis apipintą, paparčio žiedo paieškų ir Joninių nakties magijos kupiną tarptautinį folkloro festivalį „Tek saulužė ant maračių“. Kartu su įvairių šalių muzikos atlikėjais, etnologais ir amatininkais bene gražiausio Lietuvos kurorto pakrantėje net keturias dienas vyks edukaciniai užsiėmimai, žygiai gamtoje, koncertai ir kiti susitikimai.Nuo o 1998 m. organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ šiemet rengiamas jau 25-ąjį kartą.
Vilniuje, Verkių rūmų parke, Rasos šventė pradėta rengti 1999 metais etninės kultūros puoselėtojos, žygeivės, pirmųjų Rasos švenčių Kernavėje dalyvės, etnologės Nijolės Balčiūnienės pastangomis. Ši šventė greitai tapo populiari ir kasmet suburia tūkstančius vilniečių. 2022 metais šventėje dalyvavo apie 6 tūkstančius vilniečių. 2007 metais Lietuvos kultūros ministerija įvertino Rasos šventės Verkių parke reikšmę ir svarbą, pripažindama ją geriausia etnokultūrine švente Lietuvoje. Jos rengėja N. Balčiūnienė buvo apdovanota padėka ir premija.
Rasos šventė Verkių parke yra vienintelė vieta vilniečiams, kur jie gali dalyvauti neišvažiuodami iš namų, gali išmokti švęsti pagal protėvių papročius. Šioje šventėje nelieka nei atlikėjų, nei žiūrovų, kadangi visi kviečiami dainuoti, šokti, dalyvauti apeigose.
Vasaros saulėgrįžos šventė Stonehenge
O štai Anglijoje Vasaros lygiadienį pasitinka mistinėje aplinkoje, legendomis apipintoje vietoje. Aplink pietinėje Anglijos lygumoje esantį priešistorinį akmenų ratą Stonehenge birželio 21-osios naktį susirinko iš pažiūros keistas druidų, pagonių, hipių, vietos gyventojų ir turistų būrys.Tam, kad išreikštų savo pagarbą Saulei ar tiesiog pasilinksmintų su gera kompanija, jie praleido naktį Solsberio lygumoje esančiame Stonehenge, o kitą dieną,trečiadienį, kuris bus ilgiausia metų diena Šiaurės pusrutulyje, pasitiko tekančią Saulę. Tūkstančiams žmonių, vykstančių į Stonehenge už maždaug 128 kilometrų į pietvakarius nuo Londono, visa tai yra daugiau nei tik Eltono Johno pasirodymas Glastonberio festivalyje ar smagus laiko praleidimas. Šiuolaikiniams druidams, tęsiantiems senovės keltų dvasininkų tradicijas, Stonehenge yra nepaprastai svarbus, ir jie, apsirengę tradiciniais baltais drabužiais, per saulėgrįžą čia atlieka aušros apeigas. Iš esmės visa tai susiję su gyvybės ciklu, mirtimi ir atgimimu. Šiais metais vasaros saulėgrįžos sutiktuvės Stonehenge prasidėjo birželio 20-osios vakarą ir tęsėsi iki birželio 21-osios ryto. Šią vienintelę naktį maldininkams leidžiama būti akmenų rato viduje. Kiti gieda arba groja akustinėmis gitaromis.
Alkoholis, kaip ir garso sistemos, draudžiamas. Leidžiama atsinešti antklodę, bet ne miegmaišius. Taip pat griežtai draudžiama laipioti ant akmenų.Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Stonehenge yra vienas iš įžymiausių pasaulyje priešistorinių paminklų, kaip manoma, yra 5 tūkst. metų senumo. Pats unikalusis akmenų ratas atsirado vėlyvojo neolito laikotarpiu apie 2 500 m. pr. m. e. Kai kurie akmenys buvo atvežti iš Preselio kalnų pietvakarių Velse, esančių už beveik 240 km, tačiau kitų akmenų kilmė tebėra paslaptis. Stonehenge yra vienas iš britų kultūros ir istorijos simbolių ire vienas iš didžiausių šalies turistų traukos centrų.
Nepamirškite – šeštadienį “Gintarinės Joninės” Anapilio sodyboje
Joninės švenčiamos ir Anapilio sodyboje Toronto ir apylinkių lietuviai šį šeštadienį, birželio 24-ąją, kviečiami į Anapilio sodyboje rengiamas “Gintarines Jonines”. Šventinėje programoje dalyvauja JAV lietuvių, Argentinos, Švedijos lietuvių, Lietuvos šokėjų ansambliai, veiks meno dirbinių mugė, tai paskutine proga pamatyti istorinę KLMA parodą “Europiečių pėdsakai 1812 metų kare”. Šeimininkės pasiruošusios siūlyti įvairių lietuviškų patiekalų, visą dieną veiks baras.
