Vasario 18-ąją minimos lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio, „Metų” autoriaus, mirties metinės. Šiemet sukanka 241-eri metai nuo jo mirties. Ši data buvo gera proga virtualaus pokalbio dalyviams ir pasikalbėti apie K. Donelaitį, prisiminti jo asmenybę bei kūrybą, kartu tai buvo galimybė pabendrauti įvairių šalių – D.Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos, Šveicarijos, Nyderlandų lietuviams kūrėjams, pasidalinti savo mintimis apie kūrybą, gyvenimą išeivijoje, taip pat lietuvišką tapatybę. Į nuotolinį pokalbį tautiečius ir svečius pakvietė Jungtinėje Karalystėje (JK), Birmingham mieste veikianti lietuvių bendruomenė. Apie šį įdomų renginį „Draugo“ dienraščio šeštadieniniame priede „Kultūra“(2021 kovo 12 d.) rašė Algis Vaškevičius. Supažindiname su jo rašinio apžvalga.
Ar europiečiai skaito Donelaitį
Aprašomam nuotoliniam pokalbiui apie K.Donelaitį ir lietuvišką tapatybę vadovavo Birmingham lietuvių bendruomenės atstovė Akvilė Stuart. Pokalbio dalyviams Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis papasakojo apie klaipėdiečių tradicijas, pagerbiant K.Donelaičio atminimą, pristatė būtent vasario 16 – ją pradėjusią veikti naują interneto svetainę www.donelaitis.lt, kurioje supažindinama su naujausiais donelaitikos atradimais. Keletas Lietuvos mokslininkų, gavusių valstybės finansavimą, 2013–2014 ir 2020 metais dirbo Vokietijos Berlyno mieste esančiame Prūsijos karališkajame kultūros archyve, taip pat Leipcigo miesto archyve, kur atrado įdomių dokumentų, juos galima pamatyti tinklalapyje.
Apie K. Donelaitį, poemos „Metai” rengimą spaudai, Liudviko Rėzos įnašą į donelaitiką kalbėjo istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Silva Pocytė. Savo pasakojimą ji iliustravo įdomiomis skaidrėmis, nuotraukomis. Pokalbyje dalyvavo ir iš Šveicarijos į jį įsijungęs mokslininkas, K. Donelaičio „Metų” vertėjas į olandų kalbą Michiel de Vaan. Jis papasakojo apie tai, kaip susidomėjo šiuo kūriniu bei pačiu Donelaičiu, kaip atvyko į Lietuvą ir rado čia nemažai draugų, o vėliau ėmėsi vertimo. Jis pasakojo, kad versti šį kūrinį į kitas kalbas tikrai nėra lengva, nes daugelį žodžių sunku perteikti kita kalba. Dėl skirtingo skambesio verčiant į olandų kalbą teko atsisakyti ir „Metų” hegzametro, taip pat buvo pakeisti kai kurių herojų vardai. Tris knygas išleidusi rašytoja Rasa Sagė, gyvenanti Nyderlanduose, pasakojo, kad Lietuvos spaudai ji rengė interviu su leidėju Steven Hagers, kuris olandiškai išleido „Metus”. Tačiau ji pripažino, kad kol kas didelio susidomėjimo mūsų klasiko kūryba nesulaukė.
Lietuviška tapatybė – pareiga ar pasirinkimas
Pokalbio metu lietuvių išeivijos kūrėjai diskutavo apie savo santykį su lietuvybe, ir čia jų nuomonė išsiskyrė. Jau minėta R. Sagė teigė, kad Nyderlanduose ji stengiasi kiek įmanoma daugiau bendrauti su vietos lietuviais, aktyviai dalyvauja Lietuvių bendruomenės veikloje, yra jos valdybos narė, o su olandais bendrauti jai tiesiog neįdomu. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Havajuose, jau kelerius metus gyvenanti rašytoja, 8 knygų autorė Vaiva Rykštaitė sakė, jog kai 2008-aisiais atvyko į Londoną, kur praleido šešerius metus, jai ten Lietuvos nereikėjo:
„Man Lietuvos nei Anglijoje, nei Amerikoje nereikia, man Lietuvos reikia Lietuvoje. Tu negali svetur bendrauti tik su lietuvių bendruomene, nes kam tada apskritai būti kitur ir išvažiuoti iš Lietuvos? Tą jaučiau Londone, ir Havajuose man reikia Havajų – noriu pažinti tą kraštą, jo žmones. Saloje, kurioje gyvenu, lietuvių bendruomenės nėra, ji yra Honolulu saloje. Jeigu esu čia, tai iš šios vietos, jos žmonių noriu mokytis. Man atrodo, kad jei bandai kurti Lietuvą ne Lietuvoje, tai kam apskritai iš jos išvažiuoti ir joje nebūti?”, –klausė V . Rykštaitė.
Įdomiai kalbėjo ir žinomas rašytojas, Kanadoje gimęs ir apie Lietuvą angliškai romanus rašantis Antanas Šileika, kurio romanas „Pogrindis” įtrauktas į „Globe and Mail” 2011 m. geriausių knygų šimtuką, o apsakymų knyga „Pirkiniai išsimokėtinai” pateko į 2015 m. Lietuvos Metų knygos rinkimų penketuką. Jo prieš porą metų lietuviškai išversta atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas” sulaukė nemažo susidomėjimo, o romane „Bronzinė moteris” rašytojas panaudojo ištrauką iš K. Donelaičio kūrybos. Diskusijoje pasidžiaugęs, kad ir jo sūnus, ir anūkas gyvena Lietuvoje A. Šileika teigė, jog visur ieško Lietuvos, bet jam jau įgrisusi ir neįdomi ta vadinamoji cepelinų ar šaltibarščių Lietuva – jis nori tos Lietuvos, kuriai atstovauja tokios asmenybės kaip Jonas Mekas ar Icchokas Meras. „Kai Vilniuje į Knygų mugę mane vežė taksistas, paklausiau, ar jis skaito elektronines knygas ir išgirdau atsakymą, kad knyga turi būti tik popierinė. Lietuviams tokie dalykai labai svarbūs, kultūra juose giliai įaugusi, Lietuva labai atvira kultūrai, ir man tai išties patrauklu. Paprastas pavyzdys – Knygų mugė kasmet sutraukdavo 60 ar 65 000 žmonių, o Toronte, kuris gerokai didesnis už Vilnių, į ją atėjo 18,000 lankytojų ir kitais metais jos jau neorganizavo”, –pasakojo A. Šileika.
Pokalbyje dalyvavo rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė, knygos „Emigrantės dienoraštis“ autorė, poetas ir menininkas Atlis Tiškus, poetė iš Peterborough (D.Britanija) miesto Judita Grubienė, vadovaujanti vietos lietuvių draugijai „Švyturys”, taip pat Airijoje, Dubline, įsikūrusio lietuviško teatro „Alternatyva alternatyvai” vadovė Laima Prokofjevienė. Jautriai kalbėjo ir aktyvi Kanados Toronto lietuvių bendruomenės narė Skaidra Puodžiūnaitė, taip pat menininkė, audėja iš Montrealio Austėja Galinytė. Pokalbyje dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke, įsikūrusi Hamburge, Vokietijoje, priminė, jog 2019 metais Vilniuje buvo surengtas ir didelio dėmesio sulaukė Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kūrėjus norima suburti, su jais palaikomas ryšys. D. Henke pakvietė kūrėjus prisidėti prie rašomos knygos, skirtos PLB veiklai per pastaruosius 30 metų apžvelgti. Taip pat ji pakvietė visus kūrėjus į gegužės 5 dieną rengiamą virtualų susitikimą su kūrybiškiausios lietuviškos knygos autoriumi – ta knyga dar renkama ir jos autorius ar autorė gali gyventi ir Lietuvoje.
