Lietuvių jaunimo atstovai iš visos Kanados dalyvaus XVI-ajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese. Linkime jiems sėkmės ir naujų patirčių, bendraujant su pasaulio lietuvių jaunimo delegatais!
2021m. birželio 19-20 ir 26-27 dienomis vyks XVI-asis Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas, išbarstytas po pasaulį su Punsko prieskoniu. Dėl COVID-19 pandemijos Kongresas vyks virtualoje erdvėje. Nepaisant to, delegatai ir norintys dalyvauti jaunimo atstovai bus pakviesti į Punską – etninę Lietuvos dalį – 2022-ųjų metų vasarą pasimėgauti jo kultūra ir tradicijomis.
Šiais metais Kanados lietuvių jaunimo atstovų komandpje 12 delegatų: Austėja Galinytė, Livija Čygaitė, Arija Empakerytė, Julia Degutytė, Skaidra Puodžiūnaitė, Julija Murauskaitė, Daina Šablinskaitė, Elena Zubrickaitė, Marta Matuzonytė, Emilia Degutytė, Lina Samonytė ir Martynas Smitas.
Kalbiname būsimo Kongreso dalyvius apie jų lietuvišką tapatybę ir lūkesčius, ruošiantis Kongresui.
Kas Jus paskatino prisidėti prie Kanados lietuvių jaunimo veiklos?
Aš užaugau Halifax, N.Škotijoje, kur didelės lietuvių bendruomenės nebuvo, lietuviškai kalbėjau tik namuose su šeima. Kai persikėliau į Montrealį, prisijungiau prie Montrealio „Gintaro“ studentų šokių grupės. Ten sutikau daugiau Kanados lietuvių ir radau visą bendruomenę, su kuria galėčiau kalbėti lietuviškai ir dalintis lietuvybe. Kanados lietuvių jaunimo sąjunga (KLJS) man buvo puikus būdas susirasti draugų ir užmegzti ryšius visoje Kanadoje.
Nuo mažens aš dalyvavau įvairiose lietuvių veiklose – stovykla, skautai, choras ir tautiniai šokiai. Kai išvažiaviau į universitetą, aš norėjau palaikyti santykius su Kanados lietuvių jaunimo bendruomene. Tai aš prisjungiau prie KLJS-os ir kitų lietuvių veiklų kad galečiau išlaikyti ryšius su bendruomene ir savo tėvyne.
Papasakokite apie jūsų ryšį su Lietuva. Kodėl Jums asmeniškai yra svarbu išsaugoti lietuvybę?
Aš gimiau ir gyvenau Los Angeles, California. Vaikystėje aš turėjau didelę lietuvišką šeimą – ne tik mamą, tėtį, brolį, bet visą bendruomenę. Su jos nariais aš kalbėdavau, dainuodavau, šokdavau, skautavau ir mylėdavau savo tėvynę. Aš nepažįstu daug lietuvių Vankuveryje, todėl man reikia atrasti naujų būdų kaip ugdyti lietuvybę. Šiais metais aš stengiuosi įgyti Lietuvos pilietybę, ir gal vieną dieną aš gyvensiu arčiau mano tėvynės. Bet dabar aš naudoju savo telefoną kalbėti su lietuviais namuose ir asmeniškai su savo katinais, nes jie nemoka kritikuoti mano gramatikos.
Mano ryšys su Lietuva prasidėjo nuo pat mažens. Aš gimiau Kanadoje, lietuviškoje šeimoje. Nuo pat mažens kalbėjau vien tik lietuviškai, lankiau šeštadieninę mokyklą, skautus ir šokau tautinių šokių ansamblyje. Mano ryšys yra ne tik su Lietuva, o su lietuvių tauta, jos kultūra ir istorija. Mano šeima yra kilusi iš Punsko krašto, kuris yra etninė Lietuvos dalis. Mano prosenelis buvo Lietuvos savanoris ir buvo paskutinis mano šeimos narys, kuris gimė ir augo Lietuvoje. Man yra didelė garbė gyventi Kanadoje ir kalbėti prosenelio kalba, žinoti jo istoriją ir turėti ryšį su Lietuva. Man yra svarbu išsaugoti lietuvybę, nes tai praturtina mano gyvenimą. Negaliu įsivaizduoti gyvenimo be Lietuvos ir lietuvybės.
Kokia tema Jus labiausiai domina ir norėtumėte ją aptarti Kongreso metu?
Jei šie metai mums ką nors parodė, tai, kad dirbami kartu žengiame toliau. Nekantrauju toliau stiprinti lietuvių bendruomenę ir ryšius tarp visų diasporos grupių. #VienaLietuva peržengia grotažymę, bet veiksme. Pirmyn!
Nekantrauju išklausyti įvairių Kongreso dalyvių požiūrių. Taip pat mane domina Lietuvos kultūros išsaugojimas, tad bus įdomu sužinoti, kokiais būdais kitos lietuvių jaunimo sąjungos puoselėja lietuvybę jų kraštuose bei bendruomenėse. Didžiuojuosi būdama lietuvė!
Kai kurie iš jūsų yra dalyvavę Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresuose. Norime paklausti, kokias įgytas patirtis panaudosite šiame Kongrese?
Man yra didelė garbė, kad aš dalyvavau trijuose praėjusiuose kongresuose. Kongresas yra puiki galimybė susipažinti su kitais jaunais pasaulio lietuviais, kurie taip pat laiko Lietuvą arti savo širdies. Kongreso metu yra proga užmegzti draugystes ir kartu svarstyti įvairius ir svarbius pasaulio lietuvių jaunimui klausimus. Manau, visų delegatų skirtingi perspektyvai įkvepia būti aktyviais, diskutuoti bendrus rūpesčius ir jau sugrįžus į bendruomene – pasidalinti tuo,ką sužinojome. Dalyvaudamas Kongrese gauni gilesnį supratimą apie Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS), taip pat atsiranda daug galimybių įsitraukti į lietuvių veiklą, ne tik savo krašte, bet ir užsienyje. Dalyvaujant Kongrese, yra svarbu stengtis bendradarbiauti su kitomis grupėmis, išklausyti kitų delegatų nuomonių ir megzti ryšį tarp PLJS-os ir savo bendruomenės. Tai svarbu, kad tir toliau su užsidegimu tęstume lietuvybės puoselėjimą.
Aš dalyvavau XV-ame Kongrese Suomijoje 2017-ais metais. Ruošiantis Kongresui, yra svarbu susipažinti su kitais delegatais ir suprasti, kokie mūsų bendri rūpesčiai. Po to yra lengviau dirbti kartu ir planuoti PLJS-os tolesnę veiklą. Tuo pačiu metu susirasti naujų draugų visame pasaulyje!
Su kurios šalies delegatais labiausiai norėtumėte susipažinti bei bendradarbiauti? Kodėl?
Kongreso metu, norėčiau daugiau pabendrauti su Australijos ir Pietų Amerikos delegacijomis, nes niekada neturėjau galimybės susipažinti su lietuviais iš šių kraštų. Dar bus labai smagu pabendrauti su Ginte Petrulionyte iš Jungtinės Karalystės, nes 2016m. vasarą kartu dalyvavome projekte “Moksleiviai – į Vyriausybę” Lietuvoje.
Per šių metų Kongresą aš noriu sustiprinti mano ryšius su Lenkijos delegatais, nes mano šeima kilusi iš Punsko. Šiais metais KLJS dalyvavo Kavos klubo renginiuose. Mūsų jaunimas susipažino su lietuviais iš viso pasaulio, galėjo prisijungti ir diskutuoti įvairiomis temomis. Taigi, aš irgi noriu bendradarbiauti su delegatais iš Argentinos, Australijos ir Jungtinės Karalystės. Aš noriu dalintis informacija bei idėjomis tarp lietuvių bendruomenių ir stiprinti lietuvių ryšius.
Jūsų požiūriu, su kokiais iššūkiais susiduria šiuo metu lietuvių jaunimo sąjungos iš viso pasaulio? Taip pat ir Kanadoje?
Manau, aktualiausia problema yra ta, kad visos lietuvių jaunimo sąjungos patiria sunkumų, pritraukiant jos šalies jaunimą į lietuvių renginius: tiek bendravimo vakarėliuose, tiek istorijos minėjimuose. Mano požiūriu, Kanados lietuvių jaunimo sajungai – atstumas yra didžiausias kliūtis. Nors kartais gana sudėtinga, prisideriname ir dažnai pavyksta , ypač COVID-19 pandemijos metu, nuotoliniu būdu suburti jaunimą iš visos Kanados. Nepaisant to, nuosekliai stengiamės prisitaikyti prie jaunimo ir pasiteirauti, kas juos labiausiai domina, kai organizuojame įvairius renginius.
Manau, jaunimas Kanadoje labai puikus ir turi nuostabių idėjų. Daug energijos ir entuziazmo, o tada būna ir rezultatai. Linkiu taip ir toliau!
Kongreso metu 102 delegatai iš 18 valstybių ir 4 žemynų aptars pasaulio lietuvių jaunimui aktualias temas, dalyvaus įvairiose diskusijose ir išrinks naują veikiančią PLJS-os valdybą. Tad, Kanados delegatai nekantrauja dalyvauti šiame didžiausiame diasporos jaunimo renginyje. Iki greito virtualaus pasimatymo XVI-ajame Pasaulio lietuvių jaunimo Kongrese!
Pokalbius su kongreso delegatais parengė Lina Samonytė ir Marta Matuzonytė,
KLJS valdybos narės