Jungtinė Baltijos šalių parlamentų pirmininkų delegacija sausio 28-29 dienomis su oficialiu vizitu lankėsi Kanadoje.
Sausio 29 d. Lietuvos seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Otavoje susitikime su Kanados Bendruomenių rūmų pirmininku Greg Fergus aptarė Kanados indėlį į Baltijos jūros region saugumą, įskaitant NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje, Aljanso priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą Latvijoje ir apskritai planus plėsti savo pajėgas Latvijoje.
Su Kanados parlamento vadovu taip pat aptarta būtinybė toliau remti Ukrainą, pabrėžiant, kad šis klausimas šiuo metu turi dominuoti ir sujungti visas politines jėgas.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Baltijos šalys labai vertina ryžtingą Kanados sankcijų Rusijai politiką, kuri dera su Europos Sąjungos pozicija, visiškai palaiko iniciatyvas panaudoti įšaldytus Rusijos turtus ir laukia G7 diskusijų rezultato.
„Be to, reikia specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą tirti. Būtina patraukti atsakomybėn asmenis už karo nusikaltimus ir pažeistus pagrindinius tarptautinius principus ne tik Ukrainos, bet ir tarptautinės bendruomenės vardu. Tai vienintelis kelias, kuris atitiktų Ukrainos žmonių lūkesčius“, – įsitikinusi Lietuvos Seimo pirmininkė.
Vėliau Seimo pirmininkė dalyvavo Kanados parlamento posėdyje ir Baltijos šalių delegacijų pristatyme Rūmų nariams, susitiko su parlamentinės Šiaurės ir Baltijos šalių grupės nariais.
Sausio 30 d., V. Čmilytė-Nielsen kartu su kitų Baltijos šalių parlamentų vadovais tęsė šį darbo vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Sausio 29 d. prieš oficialius susitikimus Kanados sostinėje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Toronte susitiko su Kanados lietuvių bendruomenės vadovybe.
Pažintį su Kanados lietuvių bendruomene ir jos veikla svečiai pradėjo Mississaugoje kovojusių už Lietuvos laisvę pagerbimo iškilmėje, po to aplankė Kanados lietuvių muziejų-archyvą, kuriame saugoma turtinga Kanados lietuvių išeivijos istorija.
Toronto Prisikėlimo parapijoje Seimo pirmininkė susitiko su lietuvių bendruomenės nariais. Lietuvos politikę pristatė D.Skusevičius, Lietuvos ambasadorius Kanadoje, pakvietęs bendrauti dialogo būdu. Per pusantros valandos pokalbį buvo aptarti Lietuvai ir išeivijai svarbūs klausimai.
Parlamento vadovė, padėkojusi Kanados lietuviams už jų itin svarų indėlį ginant ir stiprinant Lietuvos nepriklausomybę, pabrėžė, kad ir šiandien Lietuvos ir išeivijos ryšys labai svarbus ir reikalingas. Šiuo metu esanti geopolitine padėtis pasaulyje įtempta dėl įvairių priežasčių, bet nerimauti dėl Lietuvos saugumo nereikia. Lietuvos saugumas yra užtikrintas, turint NATO ir Europos sąjungos užnugarį. Lietuva laiku pati pasirūpino investicijomis į Valstybės saugumą, didindama lėšas jos gynybai, siekdama modernizuoti armiją, šiuo metu svarstant dėl visuotinio šaukimo principų. Kitas svarbus Lietuvai ir išeivijai klausimas -būsimas referendumas dėl dvigubos pilietybės. Parlamento pirmininkė pakvietė išeivijos lietuvius aktyviau dalyvauti pilietybės referendume, kad išsipildytų daugelio jų noras. Kanados lietuviai domėjosi, kaip ruošiamasi “Suvalkų koridoriaus” apsaugai, kokie Lietuvos santykiai su kaimyninės Lenkijos naująja vyriausybe, kaip vertinama Kanados valstybė Lietuvoje. Baltijos valstybės ir Kanada yra artimos NATO partnerės, kartu siekiančios saugesnio euroatlantinio regiono. O sprendimas atidaryti Kanados ambasadą Vilniuje sukuria naujų galimybių stiprinti mūsų valstybių santykius ir plėsti dvišalę darbotvarkę,- toks buvo viešnios atsakymas. Į klausimą apie pastangas sugrąžinti užsienyje studijuojantį jaunimą Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva sėkmingai rengia 6-8 savaičių vasaros stažuotes, lietuvių kalbos kursus, norintiems sugrįžti veiki informacinės programos. Viena iš jų šiemet pradėjo veikti užsienio reikalų ministerijoje.
Atsakydama į susitikimo dalyvių klausimus, parlamentp pirmininkė užtikrino, kad demokratijai Lietuvoje grėsmių nėra, ją užtikrina sėkmingai veikianti daugiapartinė sistema, o atskiri radikalūs asmenys ar mažos grupuotės pavojaus nekelia. Į klausimą, ar nevertėtų mažoms Baltijos valstybėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai- susiburti į sąjungą ir kartu ginti savo interesus, politikė patikslino, kad jau yra veikiančios tokios sąjungos, tai vadinamasis “Liublino trikampis”, Šiaurės ir Baltijos valstybių sąjunga, kuriose valstybės bendradarbiauja įvairiais klausimais.
Klausytojus taip pat domino, kaip Rusijos karą Ukrainoje vertina Lietuvos gyventojai, kokios jų nuotaikos. Parlamento pirmininkė patikino,kad lietuviai nuo pat pirmųjų karo dienų vieningai palaiko Ukrainą ir jos gynėjus, jiems padeda ir Lietuvos valstybė, ir šimtai savanorių, kurie renka lėšas Ukrainos gynybai. Lietuva priėmė kenčiančius nuo karo veiksmų pabėgėlius, stengiasi jais pasirūpinti. Vien Vilniuje yra apie 80,000 ukrainiečių ir 60,000 baltarusių, kurie bėga į Lietuvą nuo represyvaus A.Lukašenkos režimo. Lietuvos sostinėje vis dažniau girdisi rusų kalba, bet reikia tikėtis, kad tai laikinas reiškinys; karui pasibaigus viskas keisis. Uždaryti paskutinius pasienio punktus su Baltarusija negalima, nes šios šalies opozicijos politikams neliktų jokio išsigelbėjimo nuo aukratiškos vyriausybės represijų.
Kanados lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas K.Deksnys padėkojo Lietuvos parlamento pirmininkei už galimybę susitiktiir įdomų pokalbį, prisiminimui įteikė Kanados čiabuvių tradicinį suvenyrą – Inukshuk statulėlę.
Susitikimas baigėsi bendra dalyvių ir svečių nuotrauka.
