Laisvės mėnuo – jungiantis Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją ,Lietuvoje ir pasaulio llietuvių telkiniuose užpildytasi prasmingais renginiais, kuriuose pagerbiami Lietuvos valstybingumo kūrėjai ir gynėjai ir dabartiniai jos žmonės, savo kūryba ir darbais stiprinantys valstybę, jos kultūra ir paveldą.
RADVILIŠKIO RAJONE, Minaičių kaime, vasario 15, ketvirtadienį, vyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo 75-erių metų minėjimas.
Ši Deklaracija, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų 1949-aisiais vasario 2-22 dienomis vykusiame suvažiavime priimtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Tai įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Minint deklaracijos paskelbimo sukaktį, taip pat pagerbiami ir partizanų vadų, jos signatarų – Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Petro Bartkaus-Žadgailos drąsa ir auka. Aštuoni partizanų vadai, atstovavę visiems Lietuvos partizanų daliniams ir susibūrę į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį, 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaraciją. Šis tekstas, greta 1918 metų vasario 16-osios ir 1990 kovo 11-osios aktų, laikomas vienu iš trijų atraminių modernios Lietuvos valstybės dokumentų. Visi aštuoni signatarai žuvo nesulaukę laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
Lietuvos prezidentūroje Vasario 16-osios išvakarėse įteiktos Lietuvos Nacionalinės premijos ir medaliai nusipelniusiems meno ir kultūros kūrėjams.
Nacionalinės kultūros ir meno premijų 2023 metų laureatais tapo rašytoja Violeta Palčinskaitė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis.o Basanavičiaus premija skirta mitologei ir tautosakininkei Daivai Vaitkevičienei. Komisijos sprendimu premija mokslininkei paskirta „už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą“.
Vasario 13-osios vakarą Valdovų rūmų muziejuje Didžiojoje renesansinėje menėje buvo pristatytas Justino Marcinkevičiaus 10-ies tomų „Raštų“ rinkinys.
Renginyje lankėsi ir kalbėjos apie poeto kūrybos palikimo reiksmę dabartinei Lietuvai prezidentas Gitanas Nausėda. Diskusijoje apie Just. Marcinkevičiaus kūrybą dalyvavo Nacionalinės literatūrologė Viktorija Daujotytė, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, Just. Marcinkevičiaus kūrybos tyrinėtoja, poeto anūkė Salomėja Bendoriūtė-Leikienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. V. Daujotytė savo pasisakymą baigė cituodama Mikalojų Daukšą: „Kurgi pasaulyje yra tokia tauta, kuri nesaugotų savo poetų?“ Viena iš „Raštų“ sudarytojų – Aušra Martišiūtė-Leikienė – džiaugėsi, kad prie Just. Marcinkevičiaus „Raštų 10-ies tomų leidybos prisidėjo ir jo anūkė Salomėja Bendoriūtė -Leikienė.
