2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstantiems iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu. Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per du mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiama daryti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės, pažymima Migracijos departamento pranešime. Jeigu gimimu įgiję Lietuvos pilietybę vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros. Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo turi pateikti Lietuvos vyriausybės įgaliotai institucijai, t. y., Migracijos departamentui. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per MIGRIS. Lietuvos vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, sakoma Migracijos departamento pranešime. Pagal naująjį įstatymą Lietuvos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. galioja nustatytas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Tapus Lietuvos piliečiu – 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) – 1 metai nuo prezidento dekreto dėl Lietuvos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis vienerių metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams. Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Už tokį Pilietybės įstatymo pakeitimą, jau įsigaliojusį nuo 2021 m. sausio 1d., balsavo 124 Seimo nariai.
Pilietybės įstatymo pakeitimas puikiai išspręs tokias situacijas, kokioje yra Ignas Brazdeikis, kai Kaune gimęs ir Lietuvos pilietybę turėjęs trijų metų vaikas su tėvais išvyko iš Lietuvos į Kanadą. Ten krepšininkas gyveno ir treniravosi. Norėdamas kartu su Lietuvos komanda atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, jis turi susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kurios neteko būdamas vaikas. Krepšininkas jau buvo atsiuntęs Prezidentūrai visus reikalingus dokumentus ir siekė mūsų šalies pilietybės, kurią išimties tvarka gali suteikti Prezidentas. Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, Ignui Brazdeikiui beliks pateikti prašymą Lietuvos migracijos departamentui. Puikiai lietuviškai suprantantis Ignas Brazdeikis NCAA čempionate atstovavo Mičigano universitetui. 201 cm ūgio puolėjas rinkdavo 14,8 taško, atkovodavo 5,4 kamuolio ir atlikdavo 0,8 rezultatyvaus perdavimo. Šiuo metu krepšininkas NBA atstovauja Niujorko „Knicks“ ekipai.
