Seniai esame buvę tokioje šventeje, kuri savo spalvomis ir muzika, tautodailės kūrinių puošmenomis bei dokumentine paroda, lietuviškų patiekalų ir saldumynų vaišėmis būtų buvusi tokia patraukli ir smagi dideliems ir mažiems, programos atlikėjams ir žiūrovams. Joninės tikrai ypatinga švente – ji minima pačiame vasaros gražume, pačiame pievų ir gėlynų žydėjime. Toronto ir Mississaugos miestai tolokai nuo žydinčių pievų, bet Joninių rengėjai svečius sutiko ne tik su šypsenomis, bet ir vainikuotomis galvomis. Paparčiai -simbolinis Joninių augalas – žaliavo parapijos kavinėje, kurioje šeimininkes siūlė ragauti lietuviškų patiekalų, veikė užkandžių ir gėrimų prekystaliai, baras, puošė sceną ir salę. Visos Anapilio sodybos salės buvo pilnos šventės lankytojų, tarp jų spalvingais tautiniais apdarais mirgėjo šventinės programos dalyviai.
Keturių dalių programa žadėjo ilgą ir linksmą, bet netrumpą popietę, pertraukos leido ir žiūrovams ir dalyviams pasivaišinti siūlomais skanumynais ir gėrimais, pabendrauti vieni su kitais. Tuo labiau, kad į Jonines atvyko nekasdieninių svečių iš toliau – Montrealio ir Otavos, Hamiltono, Vasagos, Londono. Kas atrado laiko ir užkopė į antrąjį aukštą, galėjo susipažinti su Kanados lietuvių muziejaus-archyvo paroda, kurioje spalvotais plakatais ir archyvinėmis nuotraukomis pasakojama apie Kanados lietuvių bendruomenės 70-mečio ir Kanados lietuvių jaunimo sąjungos istoriją. Su šia jaunimo veiklai skirta paroda buvo supažindinti ir Pasaulio lietuvių jaunimo XVII kongreso dalyviai baigiamųjų kongreso dienų metu Montrealyje.
Meninės programos pradžioje susirinkusius pasveikino Darius Skusevičius, Lietuvos respublikos ambasadorius Kanadoje. Jis padėkojo ir Gintarinių Joninių rengėjams, koncerto dalyviams ir visai lietuvių bendruomenei už pastangas išsaugoti lietuviškas tradicijas, perduoti jas jaunimui. Ambasadorius buvo teisus – lietuviškos tradicijos, tautinis menas ir kultūra, lietuvių kalba – tvirčiausia jungiamoji grandis tarp Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių tautiečių. Tai parodė ir vėlesnės koncerto akimirkos. Scenoje jaunus veržlius šokėjus keitė orūs ir neskubrūs vyresniųjų šokėjų žingsniai, senuosius tautinius šokius papildė jau šiuolaikines choreografijos kūriniai. Ne vienam įsiminė pirmąkart matytas neįprastas instrumentas ir pirmąkart girdėta skrabalų muzika, su kuria supažindino Regimantas Šilinskas, skrabalų virtuozas, žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse salėse ir festivaliuose.
Nelengva aprašyti meninę programą, sudarytą iš 4 dalių. Tai spalvingų lyriškų ir smagių lietuviškų tautinių šokių pynė, su lietuviška muzika ir dainomis. Programoje dalyvavo lietuviškų šokių grupės iš Švedijos („Baltija“), Argentinos („Nemunas“), JAV, Clevaland („Švyturys“), du ansambliai iš Lietuvos – Plungės „Suvartukas“, Kauno „Ratelinis“, Mississaugos ukrainiečių šokių mokyklos grupė „Barvinok“. Po įspūdingos pirmosios koncerto dalies, kai visi programos dalyviai vos tilpo scenoje, vėliau svečių grupės kiekviena parodė savo repertuaro dalį, sulaukdamos gausių plojimų.
Ketvirtojoje – paskutiniojoje – koncerto dalyje pasirodė Toronto lietuvių jaunimo ansamblis Gintaras“, Gintarinių Joninių rengėjas, pakvietęs dalyvauti šventėje ir kitus ansamblius. Scenoje jaunimo ir studentų grupes keitė jauniai ir vaikai, šokant polką prisidėjo ir „Barvinok“ šokėjai. Šokėjus lydėjo ilgai nenutylantys plojjmai, nes salėje sėdėjo ne tik šokėjų tėvai ar seneliai, bet ir dešimtys buvusių „Gintaro“ šokėjų. „Gintaro‘ veiklos amžius skaičiuojamas dešimtimis metų, bet jis išlieka jaunas ir atsinaujinantis kolektyvas. Ačiū gintariečiams už tokią puikią pažintį su lietuviško tautinio šokio entuziastais. Šventės spausdintoje programoje, be „Gintaro“ vadovo ir šio renginio meno vadovo Romo Jonušonio, surašytas ilgas talkininkų ir finansinių rėmėjų – lietuviškų organizacijų ir asmenų sąrašas – ačiū ir jiems!
Prisiminimas apie įspūdingą Joninių – vasaros sugrįžtuvių šventę – mus lydės ilgai. Labiau nei paparčio žiedo ieškojimas (nežinau, ar kas nors jį rado!?) mus sujungė iš tautos senovės gelmių išsaugoti liaudies muzikos motyvai ir šokio ritmai, jausmas, kad esame Lietuvos kultūros dalimi.
Dainos Puterienės nuotraukose – Gintarinių Joninių akimirkos
