Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sausio 1-ąją diena gimė prasminga tradicija. Kasmet, pirmąją naujųjų metų dieną, Gedimino pilies bokšte kabojusi Lietuvos vėliava pakeičiama nauja. Senoji vėliava įteikiama vienai Lietuvos mokyklai, pasižymėjusiai pilietiškumo ugdymu ir istorinės atminties saugojimu. Vėliava simbolizuoja valstybės istoriją, dažnai skaudžią ir sudėtingą, ji visomis gyvenimo aplinkybėmis verta pagarbos. Lietuvoje sausio 1ąją – Vėliavos dieną – ši visuotinė pagarba išsakoma iškilmingu renginiu, kuriame dalyvauja valstybės vadovai, Lietuvos Ginkluotųjų pajėgų kariai, Šaulių sąjungos atstovai, visuomenė. Sausio 1-ąją prisimenama pirmoji 1919-ųjų diena, kai Gedimino pilies bokšte trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė savanorių būrys. Jame buvo karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Vėliavos dienos tradicija moko saugoti ir gerbti ne tik savo valstybės, bet ir kitų valstybių simbolį. Ir šiandien Lietuvoje, daugelyje kitų pasaulio valstybių šalia valstybinių vėliavų plevėsuoja Rusijos karo alinamos Ukrainos vėliavos – kaip besąlygiško palaikymo ir vienybės ženklas.
