Šiandien Lietuva – jau 18 metų NATO. Lietuvoje ši svarbi valstybės saugumui data – 18-osios narystės NATO metinės – paminėtos NATO vėliavų pakėlimo iškilme, šventiniu koncertu.
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) – tai karinis aljansas, įkurtas 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutartimi (dar vadinama Vašingtono sutartimi). Ja siekta sukurti atsvarą po Antrojo pasaulinio karo Vidurio ir Rytų Europoje dislokuotai sovietų kariuomenei. Iš pradžių jos narėmis buvo Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. 2004 metų kovo 29 dieną prie NATO prisijungė ir Lietuva.
Lietuvos įstojimas į NATO yra viena svarbiausių datų valstybės istorijoje. Tai ypač pajutome Rusijos pradėto karo Ukrainoje metu. NATO sąjungininkų vienybė ir nesugriaunamas įsipareigojimas kolektyvinei gynybai, įtvirtintas 5-uoju Šiaurės Atlanto sutarties straipsniu, yra nepakeičiamas Lietuvos saugumo garantas ir efektyviausias Rusijos atgrasymo veiksnys, sėkmingiausias istorijoje aljansas, sujungiantis klestėjimo, saugumo ir laisvės garantijas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. NATO tvirtai laikosi bendro tikslo užkirsti kelią konfliktams ir užtikrinti taiką bei laisvę Aljanso žmonėms. Sąjungininkai yra įsipareigoję vieni kitiems – bet kokia ataka prieš vieną iš sąjungininkų yra ataka prieš visas Aljanso valstybes. Štai kovo 21-27 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 10 kartų kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę 2004 metų kovo mėnesį, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvavo 14 valstybių-sąjungininkių pajėgos. Dabartinė oro policijos rotacija Baltijos šalyse yra 58-oji nuo jos vykdymo pradžios. Lenkijos, Belgijos ir Danijos kontingentų rotacija bus tęsiama iki 2022 metų balandžio 1 d. Vėliau juos pakeis Ispanijos, Čekijos ir Prancūzijos karinės oro pajėgos.
Kartu vykdoma ir Aljanso jūrų saugumo pratybos. Kovo 8–15 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“ (M54), patruliniai laivai „Dzūkas“ (P12) ir „Sėlis“ (P15) kartu su Jungtinės Karalystės, Danijos, Vokietijos, Latvijos laivais bei orlaiviais vykdė bendrus mokymus jūroje. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovauja ir branduolį sudaro Jungtinė Karalystė. Savo indėlį pagal poreikį – sausumos, jūrų ir oro pajėgų karinius vienetus – skiria Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Suomija ir Islandija. Nuo 2016 m. pradžios JEF operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas. Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje, taip pat mediką, priskirtą JK karo lauko ligoninei.
Planuojama, kad balandžio–gegužės mėnesiais į Lietuvoje vyksiančias NATO karines pratybas papildomai atvyks apie 5 tūkst. NATO sąjungininkų karių.
JAV prezidento George W.Bush istorinė kalba Vilniuje, Rotušės aikštėje, 2002 m. lapkričio 23 d., sveikinant Baltijos valstybes, tapusias NATO narėmis
