Kanklės medžiuose – sutartinių siratos

Jurgita Žvinklytė, atvykusi į Torontą su Lietuvos kultūros tarybos stipendija, kartu su Mati Palonen, suomių senosios muzikos tyrinėtoju, kompozitoriumi ir atlikėju, tyrinėja senųjų lietuvių sutartines ir suomių kalevalas (balades) bei jų muzikines sąsajas, liaudies muzikos instrumentų skambesio galimybes. Sukūrę duetą “Honeypaw”, jie atlieka senąsias dainas, akompanuodami suomių kantele, kanklėmis ir juhiko ne tik salėse ar studijose, bet ir po atviru dangumi – miške, parke – atskleisdami dainų ir instrumentų pirmapradę skambėjimo kilmę, jų artimumą gamtai. Jurgitos ir Mati atliekamos senosios muzikos įrašai skamba YouTube, gruodžio pradžioje klausytojai galėjo išgirsti dueto koncerto tiesioginę transliaciją iš estų Tartu kolegijos ir kitose nuotolinėse erdvėse. O metams baigiantis, gavome Jurgitos žinutę apie užbaigtą įdomų darbą, Ji rašo:

Sveiki, 

Pirmiausia su Šventėm!

O šiandien yra mano šventė, nes pagaliau užbaigėm ir paleidom į internetą muzikinį meninį filmuką „Kanklės medžiuose – Sutartinių siratos“, kuriam gavau Lietuvos Kultūros tarybos stipendiją <…>

 

Pristatydami šį savo darbą, Jurgita Žvinklytė ir Mati Palonen įžangoje taip rašo apie savo kūrybines paieškas:

„Įkvėpimas šiam projektui kilo dar šią vasarą, ieškant idealių medžių mūsų pirmajam „Kanklių Sutartinė medžiuose“ (Treeharp sutartinė)  projektui. Tada radome daug puikių medžių, kurie nebuvo tinkami tiesiogiai įmontuoti stygas. Tuo pat metu Zenono Slaviūno archyvuose pradėjome atrasti sutartines, kurių negalėjome interpretuoti tiesiogiai pagal jų užrašus. Mes nusprendėme, kad šias keistas sutartines galima derinti su medžiais, kuriuos pagal ankstesnį projektą laikėme našlaičiais. Suomių ir baltų kultūroje terminas „našlaitis“* gali turėti gilesnę prasmę, nurodydamas asmens izoliacijos nuo gamtos ar bendruomenės jausmą. Mūsų pasirinktos sutartinės pasakoja apie tai, kai paliekami tėvų namai tam, kad sukurtų savo šeimą, bet taip niekad ir nesijaučiant savu naujoje vietoje.

Esam jau anksčiau eksperimentavę su pritvirtinamomis kanklėmis/arfomis prie medžių. Stygos jau iš anksto yra lengvai įtempiamos ant kanklių formos faneros formos. Bet tam, kad būtų galima tinkamai įtempti stygas taip, kad jos skambėtų, ši forma pririšama diržais aplink nudžiūvusio medžio kamieną ar šaką. Taip medis palaiko instrumento formą bei įgarsina skambinamas stygas. Mes nusprendėme sukonstruoti pritvirtinamas kankles, kurių formą pritaikėme pagal pasirinktus medžius ir jų aplinką. Kanklių dizainą dar labiau paveikė sutartinės tema. Pirmojoje sutartinėje yra gaidžio skambutis. Dalis medžio, kurį jam radome, primena gaidžio sketerą, o savo ruožtu tai mums atspindi ir kanklės. Antrojoje sutartinėje yra ančių atvaizdai. Tam radome du medžius, pasvirusius virš upės, o kanklės atspindi ir ramybėje gulinčias antis. Buvo netikėta ir malonu mūsų filmavimo metu išgirsti apylinkės ančių ir gaidžių šauksmus.

*Projekto lietuviškame pavadinime naudojam senovinį našlaičio pavadinimą sirata, nes būtent sirata dažniausiai aptinkama tradicinėse dainose ir sutartinėse.

Projekto rėmėjas – Lietuvos Kultūros taryba“

Filmas “Kanklės medžiuose – sutartinių siratos” :