2023-ieji – ypatingi Lietuvos sostinei metai. Būtent šiemet sausio 25-ąją Vilnius šventė savo vardo paminėjimo 700 metų sukaktį.
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas į Europą siuntė lotynų kalba parašytus laiškus, iš kurių yra išlikę 6 laiškų nuorašai. Antrajame Gedimino laiške, datuojamame 1323 m. sausio 25 d. ir skirtame Hanzos miestų piliečiams, jau minimas Vilniaus vardas. Nors Vilnius gyvavo ir kūrėsi daugybę amžių dar iki laiško parašymo datos, kuri jame užrašyta žodžiais „mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tačiau būtent pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas bet kurio miesto pradžia.
Sostinės jubiliejaus proga Vilniaus senieji pastatai, aikštės ir gatvės švytėjo įvairiausių spalvų ir formų šviesomis ir vaizdais. Vilniaus centre, Katedros aikštėje, žvilgsnius traukė vaizdo projekcijų rinkinys „Laiko portalas“, kviečiantis miestiečius susiburti ir tęsti Didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą miesto kroniką. Sostinės gimtadienio proga vilniečius ir miesto svečius stebino penktasis Vilniaus šviesų festivalis. Šių metų festivalio tema – futurizmas, jame dalyvauja iš Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Ispanijos, Italijos į Vilnių atvykę menininkai. Vilniaus jubiliejaus proga Rotušės aikštėje vyko iškilmingas trijų sostinės vėliavų pakėlimas, Lietuvos vadovų ir Vilniaus šeimininkų susitikimas su svečiais – Europos miestų vadovais, surengtos istorinio paveldo parodos ir šiuolaikinės ir baroko muzikos koncertai.
Vilniečiams ir miesto svečiams ypatinga dovana buvo paruošta Gedimino pilies bokšto muziejuje. Čia buvo galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta.Tą pačią dieną buvo atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, skirtas pažymėti pirmojo Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejui. Paminkle iškalti kunigaikščio laiškų fragmentai, kuriuos atrinko Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. M. Gaubo sukurtas paminklas iškyla simbolinėje vietoje – Pilies kalno vakarinėje papėdėje, kur Gedimino pirmtakai XIII a. pabaigoje pastatė pirmąją ir tuo metu vienintelę mūrinę pilį Lietuvoje, o didysis kunigaikštis Gediminas ją rekonstravo ir sustiprino, pastatė galingą rezidencinį donžoną, kuris ir yra tikrasis Gedimino bokštas. Būtent šioje pilyje 1323–1324 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas padiktavo garsiuosius laiškus popiežiui Jonui XXII, Hanzos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolijoms.
Šalia išlikusių Gedimino bokšto pamatų muziejuje atidaryta paroda „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“. Tarp jų yra ir išlikusio XIII šimmetyje statyto medinio namo likučiai.
Visais laikais didžiausias valstybės turtas buvo ir yra žmonės, o Gedimino laiškai skelbė, kad „kiekvienam geros valios žmogui atveriame savo kraštą“. Kunigaikščio Gedimino priesakuose vardijamų vertybių Vilniaus vadovai ir gyventojai kviečiami nepamiršti ir šiandien.
