Nuotolinio pokalbio Vilnius – Otava apžvalga
Vykstant Rusijos karui Ukrainoje, matome, kaip sutelktai ir vieningai savo valstybės nepriklausomybę gina Ukrainos žmonės, palaikomi itin aktyvios ir gausios diasporos. Ir tai gera proga pasižiūrėti į Lietuvos visuomenę Lietuvoje ir išeivijoje – ar ji pakankamai stipri ir vieninga, kad galėtų užtikrinti valstybės saugumą? Ši tema ir buvo paliesta balandžio 2 dieną vykusiame nuotoliniame ZOOM pokalbyje Otava -Vilnius.
Lietuvos respublikos ambasada Otavoje pakvietė Kanados lietuvius bent virtualiai susitikti su Dalia Asanavičiūte, Konservatorių partijos nare ir jos atstove Seime. Ji taip pat yra Lietuvos seimo ir Pasaulio lietuvių bendros komisijos ko-pirmininkė. Reikia priminti, kad Dalia Asanavičiūtė taip pat buvo viena iš kandidatų, pirmąkart renkant išeivijos atstovą į Lietuvos seimą. Nors rinkimus šioje apylinkėje labai nedideliu balsų skirtumu laimėjo kita kandidate, tačiau tikrąja išeivijos atstove Seime galime laikyti Dalią. Ji pati daugelį metų praleido išeivijoje, buvo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, todėl išeivijos rūpesčiai žinomi ne iš kitų pasakojimų, o iš savo pačios patirties. Todėl ir pokalbis, kuriam vadovavo Darius Skusevičius, Lietuvos respublikos ambasadorius Kanadoje, buvo apie daugelį Kanados lietuviams šiandien svarbių temų, sulaukta atsakymų į rūpimus klausimus. Pokalbyje dalyvavo arti keturiasdešimt dalyvių iš įvairių Kanados miestų ir net JAV.
Dalia Asanavičiūtė pirmiausia priminė savo rinkiminius pažadus, kurie ir tapo jos, kaip Seimo narės ir Seimo ir PLB komisijos vadovės, veiklos programa. Tai lituanistinis švietimas išeivijoje, dvigubos pilietybės galimybė, balsavimo įdiegimas ir kova su prekyba žmonėmis. Apie tai, kas padaryta ir daroma šiose srityje, ir prasidėjo pokalbis su Lietuvos Seimo nare.
Lituanistiniam švietimui išeivijoje didesnė valstybės parama
Pirmoji veiklos sritis parama lituanistiniam švietimui. Šioje srityje turime tikrai matomų poslinkių, didėjančią Lietuvos valstybės paramą šiai sričiai. Vyksta lituanistinio švietimo forumai, susitikimai su išeivijos pedagogais, priimant svarbius sprendimus atsižvelgiama į jų patirtį ir pasiūlymus. Tariantis su išeivijoje dirbančiais pedagogais, jau šiemet pradėtas pagal nustatytus reikalavimus vertinti lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Gautos įskaitos bus pripažįstamos, stojant į aukštąsias mokyklas ar studijuojant Lietuvoje. Jau nuo 2023m išeivijos mokyklos gaus finansinę Lietuvos paramą. Jos dydis priklausys nuo registruoto mokinių skaičiaus mokykloje. Parama galės būti naudojama mokytojų atlyginimams, patalpų nuomai ir kitiems dalykams. Šiuo metu ruošiamos aiškios nuostatos dėl paramos gavimo ir naudojimo. Taip pat „Globali Lietuva“, Švietimo ir mokslo ministerija skatina ir toliau dalyvauti atskiruose, jų finansuojamuose projektuose.
Lituanistinis švietimas yra labai svarbi sritis. Išeivijoje yra apie 150,000 vaikų, lituanistines mokyklas lanko tik 6 proc. lietuvių vaikų. Mūsų tikslas pasiekti, kad šis skaičius būtų dvigubai didesnis, siektų bent 12 proc. Kalba – tai raktas į Lietuvos kultūrą ir pažinimą, tai studijų, profesinė ir karjeros galimybė Lietuvoje. O Lietuvai reikalingas kiekvienas žmogus. Todėl bendruomenėse turi būti telkiamos pastangos suaktyvinti lituanistinį švietimą, įtikinti tėvelius ir jaunimą, kad jie ateitų į lituanistines klases.
Dviguba pilietybė – lūkesčiai ir realybė
Artimiausias svarbus uždavinys – gerai pasiruošti būsimam referendumui 2024m. dėl daugybinės pilietybės galimybės. Seimo narė priminė, kad anksčiau surengtas pilietybės referendumas pralaimėjo, tačiau dabar požiūris keičiasi ir, tikėtina, kad ateinantį referendumą 2024 metai lydės sėkmė. Tačiau labai svarbu, kad į rinkimus ir referendumo balsavimą ateitų daug daugiau išeivijoje gyvenančių lietuvių negu praėjusiuose rinkimuose.
Lietuvos seime artimiausiu metu planuojama steigti darbo grupę, skirtą referendumui dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, tačiau procesą lėtina šalyje vis dar galiojanti nepaprastoji padėtis. Kaip kalbėjo D.Asanavičiūtė, referendumui kol kas ruošiamasi tiek, „kiek galima įstatymo rėmuose“. „Lietuvoje turime tokią keistą situaciją, kad nuo liepos 1 dienos mes neturime referendumo įstatymo. Šiuo metu jokie referendumai negali būti nei skelbiami, nei ruošiami. Dėl to yra toks strigimas. Mano iniciatyva Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Seimo pirmininkei ir Seimo valdybai pateikė siūlymą, kad nebelauktume ir rinktume darbo grupę, kuri numatytų referendumo formuluotės derinimą ir veiksmų planą”, kalbėjo pašnekovė. Jau dabar ruošiamasi sudaryti darbo grupę, kuri pradėtų rūpintis agitaciniu darbu. Mes turime pasistengti, kad į rinkimus ir referendumą ateitų kuo didesnis skaičius išeivijoje gyvenančių tautiečių – juk tai pirmiausia svarbu jiems patiems. Tik tada išsipildys mūsų lūkesčiai dėl pilietybės.
Elektroninio balsavimo galimybė ir trukdžiai
Išeivijos lietuviai 2020 metų rinkimuose dalyvavo gausiau nei paprastai, pirmą kartą rinko savo atstovą į Lietuvos seimą. Tačiau dėl didelių nuotolių ir kitų nepatogumų palyginti balsavo vis tik nedidelis išeivijos tautiečių skaičius. Internetinis balsavimas padėtų pagerinti rinkėjų aktyvumą, todėl ieškome galimybių jį įdiegti ir Lietuvoje. Dėl internetinio balsavimo pritaria visos partijos ir Seimas. Dabar nagrinėjame gerąją Estijos patirtį, tačiau dar yra nepasitikėjimo internetinės erdves saugumu ir kibernetinių išpuolių baimė. Numatyta parengti internetinio balsavimo galimybių studiją. Jei pavyktų geriau sutelkti rinkėjus, gali būti, kad bus įsteigta ir antroji išeivijos rinkiminė apylinkė. Tai dar labiau sustiprintų išeivijos ryšius su Lietuva, jos dalyvavimą Lietuvos gyvenime.
Seimo narė atsakė apie klausimus apie Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybes, papasakojo apie Baltijos valstybių bendradarbiavimą Baltijos asamblėjoje, tarpparlamentinių grupių veiklą. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Ukrainos Rada (parlamentu).
Pokalbio dalyvius domino ir labai svarbi Suvalkų koridoriaus apsauga, galimos grėsmės Lietuvai. Buvo aptarta ir pilietinio pasipriešinimo strategija. Lietuva ir išeivija turi geros patirties. Vienas iš svarbiausių pilietinio pasipriešinimo veiksmų – tautinės tapatybės išsaugojimas užsienyje gyvenantiems lietuviams. Juk ir Kanados lietuvių bendruomenės parama Lietuvai buvo tokia stipri ir veiksminga vien todėl, kad bendruomenė buvo susitelkusi ir galėjo daryti įtaką Kanados vyriausybei dėl okupacijos nepripažinimo ir vėliau dėl paramos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Kanados lietuvių indėlis Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo istorijoje tikrai didelis, vien paminėjus surinktą 1mln dolerių, už kuriuos buvo įsigytas pirmasis būstas diplomatams Briuselyje. Vyresnioji Kanados lietuvių karta nebuvo praradusi savo tautinės savimonės ir lojalumo Lietuvai. Todėl labai svarbu ugdyti dabartinių kartų jaunimo ir vaikų tautinę savimonę lituanistinėse mokyklose, lietuvių skautų ar ateitininkų, kultūros ar sporto vienetuose, parapijose. Bet pradžia paprastai būna šeimoje.
Atsakydama į jaunimo atstovų klausimus apie galimybę dirbti ar savanoriauti Lietuvoje, pašnekovė išvardijo keletą pasirinkimų. Tai jaunųjų verslininkų ar mokslininkų programa „Kurk Lietuvai“, savo programas siūlo URM „Globali Lietuva“, Lietuvos aukštosios mokyklos taip pat siūlo įvairių galimybių. Išeivijos lietuviai laukiami tėvų gimtinėje, jų patirtis ir žinios praturtina Lietuvą.
