Šiemet Toronto Kristaus Prisikėlimo (pranciškonų) parapija mini savo veiklos Toronte 70-metį. Tokia sukaktis – puiki proga prisiminti parapijos istoriją ir jos vietą lietuvių bendruomenės, atskiro žmogaus ar šeimos gyvenime.
Balandžio 30 dieną iškilmingomis Mišiomis ir šventiniu pobūviu parapijos salėje ir prasidėjo 70-mečio minėjimo renginia
. Mišiose buvo prisiminta parapijos steigėjai, pirmieji joje dirbę kunigai, savanoriai, aukotojai, jiems skirtos padėkos maldos. Pobūvio salėje ant visų sienų išdėliota fotografijų paroda dar kartą leido sugrįžti į praėjusius dešimtmečius, nuotraukose pamatyti jau parapijoje dirbusių kunigų, parapijiečių ar svečių veidus, prisiminti šventes bei parapijos renginius. Šis tūkstantinis nuotraukų koliažas – daugelio metų ,ypač paskutiniųjų dešimtmečių, fotografų Dainos ir Romo Puterių darbo rezultatas, vaizdais parodyta parapijos istorija.
Vyresnieji parapijos nariai prisimena tą 1953-iuosius, kai paskelbus apie naujosios pranciškonų parapijos steigimą, visi rinkosi į pirmąsias pamaldas Parkdale kino teatre. Neretai patiems kunigams teko po kino seansų sutvarkyti salę, paruošti ją Mišioms. Bet būtent tuo nelengvu metu ir gimė parapijos branduolys ir planai ateičiai. Dabar, po 70-ties metų, galima patvirtinti, kad šie planai išsipildė su kaupu. Parapijiečiai sugebėjo pastatyti savo pirmąją šventovę College gatvėje, joje telkėsi lietuvių meno, sporto vienetai ir kitos lietuviškos organizacijos. Vasaros atostogų metu duris atvėrė parapijos jaunimo ir vaikų stovyklą „Kretinga“, vėliau įsteigtas tuo pačiu vardu pavadintas antrasis lietuvių kredito kooperatyvas. Po kelių dešimtmečių pagal tikinčiųjų norus, sutelkus visų pastangas ir aukas, pastatyta dabartinė šventovė vakarinėje Toronto dalyje – Etobicoke. Visada išradinga ir nuolat atnaujinanti savo veiklos būdus, atvira visoms naujovėms. Prisikėlimo parapija tapo ne tik lietuvių katalikų dvasinio gyvenimo ir sielovados centru, bet ir lietuvybės ugdymo, lietuviškos kultūros ir meno, fizinio aktyvumo puoselėtoja Toronto lietuvių bendruomenėje. Tai istorija, kurią verta švęsti.
Parapijos valdyba, jos visuomeninės veiklos sekcija, savanoriai surengė tikrai jaukią šventę. Keli šimtai parapijiečių užpildė pavasariškai papuoštą pobūvio salę,, buvo kviečiami pasivaišinti vynu ar alumi, susipažinti su paroda ar nusifotografuoti atminimui prie specialiai parapijos 70-mėčio renginiams sukurto plakato. Po buvusių Covid-19 pandemijos draudimų ar varžymų buvo gera matyti smagiai besišnekučiuojančius parapijiečius ir svečius, pasiilgusius atviro bendravimo ir buvimo kartu. Parapijos valdybos vardu pasveikino pirmininkė Rūta Girdauskaitė, parapijos narės pristatė būsimus renginius. O jų šiemet nemažai Tai ir tradiciniai „Vilties“, „Toronto Challenge“ bėgimai birželio mėnesį, rudeninis meno aukcionas, parapijos vakarienė ir kiti renginiai.
Meninė programa, kurią pristate D.Guzauskas, dar kartą leido pasidžiaugti jaunaisiais parapijos talentais. Gausūs plojimai palydėjo jaunųjų solistų Aleksos Vadauskaitės solo ir kartu su Gintu Pabedinsku atliekamas dainas, ištraukas iš muzikinių spektaklių. Parapijos Jaunimo ir vaikų choras (dirigavo Daina Babeckaitė, akomp. Ilona Beres) pakvietė klausytis lydimų smagiais rankų judesiais dainų. Prie vienos iš choro atliekamų dainų, žinomos visų kartų „Kretingos“ stovyklautojams, prisijungė ir salėje sėdintieji.
Ilgiausiai parapijoje dirbantis ir geriausiai prisimenantis jos istoriją, buvęs ilgametis šios parapijos klebonas Augustinas Simanavičius, OFM, dar kartą pakvietė maldose prisiminti parapijos kūrėjus ir pratęsti jų darbus, palaimino vaišių stalą, kurį parengė parapijos šeimininkės, savanoriai talkininkai.
Po vaišių dar viena smagi akimirka – tradicinė loterija. Kai kurie keliavo namo su loterijos laimikiais, bet pralaimėjusių nebuvo, Visos vakaro metu surinktos aukos keliavo į Prisikėlimo parapijos iždą.
Dėkodamas visiems pobūvio dalyviams klebonas J.Šileika pabrėžė: arapijos stiprybė ir jungiamoji grandis – tikėjimas, dėkingumas ir geri darbai. Tai leidžia tikėti ilga ir prasminga Prisikėlimo parapijos ateitimi.
