Tarnyba Lietuvos kariuomenėje pilietinė pareiga

ADVERTISEMENT

Kovo 3 d. Vilniuje, Lietuvos Seime, vyko konferencija, skirta užsienio lietuviams, atvykusiems ir dar tik ketinantiems atvykti į Lietuvą atlikti privalomosios karo tarnybos šalies kariuomenėje. Renginyje „Užsienio lietuvių patirtys Lietuvos kariuomenėje“ dalyvavo 37 jaunuoliai, atvykę iš įvairių pasaulio valstybių tam, kad atliktų privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje. Kariai dalijosi  savo patirtimi Lietuvos kariuomenėje ir drąsino nebijoti tiek į užsienį išvykusius, tiek Lietuvoje gyvenančius jaunuolius atlikti privalomąją karo tarnybą. Kaip pastebėjo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pastaraisiais metais norinčiųjų atlikti pareigą tėvynei padaugėjo. Praėjusiais metais tokių buvo 40, o šiemet sausio duomenimis, iš užsienio atvykusių atlikti tarnybą į Lietuvos kariuomenę buvo 75 asmenys, tarp jų ir viena mergina. Iš jų apie 40 iš Jungtinės Karalystės, iš Airijos -8, Vokietijos – 8, Norvegijos -7. Iš kitų valstybių – Belgijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, Nyderlandų – nuo vieno iki keturių asmenų. Tarp konferencijoje dalyvavusių šauktinių buvo ir tokių, kurie nuo mažens gyvena užsienyje, o atvykę iš pradžių sunkiai kalbėjo lietuviškai. Dauguma pabrėžė, kad pasirinkti tarnybą Lietuvos kariuomenėje paskatino ir pareigos jausmas, ir padėtis Ukrainoje. Net pusę renginyje dalyvavusių jaunuolių prisipažino, kad užsienyje gyveno nuo pat mažų dienų, o grįžo į Lietuvą tam, kad atliktų privalomą pradinę karo tarnybą. Dalis jaunuolių netgi pasiryžo atvykti į Lietuvą ir priimti priesaiką ginti Lietuvos valstybę, nors sunkiai kalbėjo lietuviškai. Vienas iš karių dalinosi savo patirtimi: „Įsilieti buvo labai sunku, rašyti, skaityti. Kai atėjau tarnauti, tai mano kolega irgi padėjo išmokti kalbėti. Kai vyksta pamokos, paskaitos, yra sunku suprasti. Tačiau prie kiekvieno vado priėjus, jie padeda, supranta ir padeda.“ Kiti jaunuoliai taip pat džiaugėsi, kad mokytis lietuvių kalbos padeda tiek kolegos, tiek vadai, visi yra paslaugūs ir draugiški. Ketvirtadalis renginyje dalyvavusių jaunuolių pabaigę tarnybą planuoja likti ir kurti gyvenimą Lietuvoje.

Konferencijos metu taip pat aptarti dabartinės šauktinių sistemos trūkumai bei tai, kaip ją būtų galima patobulinti, kokia reforma laukia. Krašto apsaugos ministerija siekia, kad visuose daliniuose būtų sporto bazės. Naujuose kariniuose miesteliuose jos jau iš karto statomos, gerinamos buitinės ir mokymo sąlygos šauktiniams.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė patikslino, kad nauja šaukimo reforma numato, jog studentai irgi bus šaukiami atlikti karinę prievolę. Jie gales pasirinkti iš trijų galimybių – arba nuolatinė privaloma pradinė karo tarnyba, arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, arba krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tačiau jaunimui turi būti aiškesnė  kvietimo į tarnybą sistema nei vadinamoji “loterija”, trūksta aktyvesnio darbo su mokyklomis, kalbant apie galimybę ir būtinybę tarnauti Lietuvos  krašto apsaugos kariuomenėje. Be to, jis pridūrė, kad  svarstant reformą ir priimant sprendimus turėtų dalyvauti ir paties jaunimo, kuriam tai yra aktualu, atstovai.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius konferencijos dalyviams sakė, jog jaunimo sąjungoje itin didelis dėmesys skiriamas pilietinio pasipriešinimo ugdymui. Jis pabrėžė, kad ir šią vasarą vyksiančiame pasaulio lietuvių jaunimo  kongrese būtent šiai temai bus skiriamas didelis dėmesys. Didelis iššūkis – pasiekti pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius. Jis kvietė kuo daugiau bendrauti su diaspora, diasporos organizacijomis. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje turi tapti garbinga ir sąmoningai pasirinkta pareiga.