Montrealio lietuviai visada buvo energingi ir veiklūs, puikūs organizatoriai. Pastaruoju metu tie gabumai ypač išryškėjo Montrealio Dainų dienų renginiuose ir kitose didesnėse šventėse, kuriose Montrealio lietuviai dalyvavo ir dainuodami, ir šokdami. O dabar jų laukia didelis darbas – Kanados lietuvių kultūros paveldo dienos Otavoje liepos 29 d. Apie tai Nijolė Benotienė, šventės ruošos komiteto atstovė spaudai, kalbasi su dviem montrealietėmis lietuvių tautinių šokių grupės “Gintaras” vadovėmis Andrėja Celtorius ir Daiva Jaugelis.
N.B.: Daug Montrealio žmonių yra šventės ruošos komiteto komandoje, jūsų pavardės mirguliuoja įvairiuose šventės darbų sąrašuose. Ar jaučiate jūs patys, montrealiečiai, kad ši šventė lyg ir ant jūsų pečių?
– Mes turime puikiai dirbančią komandą, todėl nėra jokių sunkumų ar abejonių dėl pasisekimo. Šventei artėjant, kiekvienas žinome savo darbus, kuriuos reikės atlikti, ir dirbame, – mintimis dalinasi Andrėja Celtorius.
Su ja sutinka ir kita grupės vadovė Daiva Jaugelis: – Mums jokių rimtų problemų tikrai nėra: organizatoriai yra puikūs ir prityrę, visi didesni ir mažesni darbai aptarti ir paskirstyti, tad viskas klojasi gražiai. Visi ruošiasi su mielu noru, tai mums ne darbas, o malonumas. Gali būti, kad Kristina ir Aleksandras kitaip galvoja! – juokauja Daiva.
N. B.: Daiva ir Andrėja, išvardinkite kokios Jūsų pareigos šioje šventėje, kokie darbai jau atlikti ir ką dar reikia padaryti?
Andrėja: – Kristina ir Aleksandras mane vadina vadybininke (Stage Manager), tai iki šventės reikės gerai viską padirbėti pačiai, kad galėčiau padėti kitiems, nes pačios šventės metu man reikės derinti atlikėjų pasirodymus.
Daiva: – Mano atsakomybė – rūpintis, kad visi šokėjai ir dainininkai laiku atvyktų į repeticiją, surastų viešbutį, ir atvyktų į koncertą laiku. Dar padėsiu Andrėjai paruošti šokėjus šiai ypatingai dienai, ir rūpinsiuosi susisiekimo reikalais ir dalyvių nakvyne. Viskas!
N.B.: Kaip sekasi repeticijose, ar buvo sunku visus suburti, nes šventė vyks beveik įpusėjus vasarai? Kiek šokėjų ruošiasi į šventę?
– Mes repetuojame jau nuo spalio mėnesio, o rūpesčių atsiranda tik todėl, kad artėjant vasarai, studentai baigia mokslus ir grįžta namo. Bet šie sunkumai yra įveikiami, randame išeitį ir iš tokios padėties, – sako Andrėja. Jai pritaria ir Daiva, kad pasibaigus mokslams ar studijoms nėra lengva šokėjus išlaikyti mieste, bet sumanios vadovės randa išeitį. Šventei ruošiasi 26 šokėjai, nuo 19 iki 70+ metų amžiaus.
N.B.: Kokius šokius atliksite vieni?
– Ne, neišduosime visos informacijos dabar, tegul būna staigmena. Galiu pasakyti, kad bus linksma ir gyva Montrealio “Gintaro” programėlė! – šmaikščiai išsisuka Daiva, sudomindama dar labiau.
N.B.: O kodėl Jūsų šokių grupė tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir Toronto “Gintaras?” Kas ką nukopijavo?
– “Gintaro” muzika pradėjo aidėti 60-ais metais. Be abejo, sakyčiau, kad Torontas “pavogė” mūsų vardą! Tos detalės jau paskendo praėjusio atlikėjų Vincą Piečaitį paaiškėjo, kad Montrealyje, kaip ir kituose lietuvių telkiniuose, kultūrinės grupės susibūrė tuoj pat, lietuviams atvykus į šį žemyną. Ne visos išsirinko vardą, kuriuo dabar vadinasi. Montrealyje veikė dr. Jono Basanavičiaus skautų vyčių šokių grupė. Vėliau Zigmui Lapinui suorganizavus liaudies instrumentų orkestrą, grupė aktyviai koncertuodavo tiek lietuvių telkiniuose, tiek kanadiečių tarpe. 1967 metais ansamblis labai sėkmingai pasirodė Expo’67, o oficialios šokių grupės krikštynos, kuriose mecenatu buvo ir pats Vincas, įvyko tik 1969 metais. Tada Montrealio šokėjai ir tapo “Gintarais”. Vinco nuomone, niekas tais laikais nekreipė dėmesio, arba dėl tolimų nuotolių ir nežinojo, kokiu vardu kas pasivadino. Tik vėliau atrado, kad ir Toronte yra šokių grupė, kuri vadinasi “Gintaras”. Svarbiausia, kad visi šoko, grojo ir dainavo vardan tos Lietuvos, ir kaip Daiva sako, labai gražiai dalindamiesi vieną ir labai gražų vardą: “Gintaras”.
N.B.: Mano paskutinysis klausimas Andrėjai ir Daivai, kuo ši šventė Jums ypatinga ir skirtinga nuo kitų?
– Yra didelė garbė dalyvauti ir pabrėžti lietuvių buvimą Kanadoje. Esame dalis daugiakultūrės šalies, o ši šventė, sukviečianti visas tautybes kartu iš visos Kanados, sudaro galimybę parodyti savo talentus ir sugebėjimus, savo tradicijas, o mums visa tai suteikia didelį pasitenkinimą, – sako Andrėja Celtorius.
– Didžiuojamės, kad Montrealis ruošia šią lietuvių pasirodymo dieną, kad Kristina ir Aleksandras turėjo pakankamai drąsos, jėgų, pasitikėjimo savimi ir mūsų bendruomene, apsiimant tokias pareigas ir tokį darbą. Be to, pirmą kartą šoksime Kanados sostinėje! – džiaugsmingai baigia savo mintis Daiva Jaugelis.
N.B.: Iki labai greito pasimatymo Otavoje, kurioje bus ir du dideli “Gintarai”, ir “Gintarėliai”, ir “Volungė”, ir “Pašvaistė”, ir “Klevelis”, ir Kristina su penketuku ir Aleksandru, ir kiti, pačiais gražiausiais tėvynę primenančiais vardais pasivadinę lietuvių meno vienetai!
