Svarbiausia jungtis – Lietuva

Advertisement

Gruodžio 12 – 13 dienomis pasaulio lietuvių jaunimas surengė tarpžemyninį suvažiavimą nuotoliniu būdu ir konferenciją apie ryšius su Lietuva.

Suvažiavime užsiregistravo 130 dalyvių iš 10 valstybių: Argentinos, N. Zelandijos, Kanados, JAV, Urugvajaus, Venesuelos ir kitų. PIrmąją dieną skirtingose valstybėse ir žemynuose veikiančios lietuvių jaunimo sąjungos atstovai susipažino, papasakojo apie savo veiklą. Po šio pasidalijimo savo patirtimi liko laiko ir smagiems žaidimams, ir rimtiems pokalbiams apie būsimąjį, jau XVI, Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą 2021 m. vasarą. Jį taip pat nuotoliniu būdu rengia jungtinė PLJS ir LLJS komanda. Šis tradicinis pasaulio lietuvių renginys vyks Lenkijoje, Punske, krašte, kuris ypatingai svarbus Lietuvai. Tad suvažiavime jaunimas aptarė būsimojo kongreso tikslus, programą ir organizacinius reikalus. Kitą dieną ,gruodžio 13-ąją, visi buvo pakviesti dalyvauti įdomiame renginyje.

Naujos jungtys su Lietuva

Taip vadinosi gruodžio 13 d. nuotoliniu būdu surengta konferencija. Pokalbyje dalyvavo Lietuvos diplomatai: URM Užsienio lietuvių departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Egidijus Meilūnas, gen. konsulato Los Angeles, JAV, antroji sekretorė Agnė Gurevičienė bei Laura Tupe, buvusi gen. konsulė Brazilijoje, San Paule, dabar Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, ir dabartinis gen konsulas Vytautas Umbrasas; taip pat Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos nariai Skaistė Aleksandravičiūtė (D. Britanija, Oxford), Kovas Kulbis (JAV, Klyvlandas). Į pokalbį buvo įsijungusi Lietuvos seimo narė, buvusi kandidatė išeivijos apygardoje Dalia Asanavičiūtė. Renginio vedėjas – PLJS valdybos narys Kovas Kulbis (JAV), jam padėjo Skaistė Aleksandravičiūtė.

Diplomatai pasidalijo savo mintimis apie išeivijos jaunimo lietuvių ryšius su Lietuva, primindami, kaip keičiasi išeivijos galimybės dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. Vos prieš keletą savaičių Lietuvos išeivija išrinko pirmąjį istorijoje tiesioginį savo atstovą Seime . Savo dideliu aktyvumu išeivija užtikrino, kad naujoji apygarda liks ir kituose rinkimuose, taip sukurdama tvirtą pagrindą naujam ilgalaikiam bendradarbiavimui tarp lietuvių užsienyje ir Lietuvos teisėkūros. Kaita vyksta ir Užsienio reikalų ministerijoje. Užsienio lietuvių departamentas (ULD) turės naują vadovą, artimiausiu metu bus paskirti nauji ambasadoriai bei konsulai. Kokias galimybes sukuria šios naujovės, kokie iššūkiai laukia ir kokiu būdu užsienio lietuvių jaunimas gali veiksmingiau bendradarbiauti, palaikyti ryšį su Lietuva?

Pokalbyje dalyvavę diplomatai prisistatydami papasakojo apie patirtį, dirbant paskirtose valstybėse ir palaikant ryšius su lietuvių bendruomenėmis. Kiekvieno iš jų patirtis kitokia. Laura Tupe nemažai bendravo su dar tarpukario metais susibūrusia lietuvių bendruomene Brazilijoje. Ją sudaro jau kelių kartų – 3-4-5 kartos lietuviai ir lietuvių kilmės nariai. Jie dažnai jau nemoka lietuvių kalbos, bet stebina jų puikiai išsaugotos lietuviškos tradicijos ir ypač kulinarinis paveldas. Agnei Gurevičienei gerą įspūdį palieka gausios Los Angeles lietuvių bendruomenės įvairiapusiška veikla, lituanistinis švietimas, bet liūdina, kad už šio bendruomenės gyvenimo lieka daug tautiečių. Tai svarbi užduotis ateičiai – pasiekti tuos, kurie dėl įvairių priežasčių vengia bendruomenės gyvenimo.

V.Umbrasas iš Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas) atvyko į San Paulą, Braziliją, su visai kitokia patirtimi. Karaliaučius – ypatingos istorinės reikšmės kraštas Lietuvai, todėl ir patirtis dirbant su lietuvių bendruomene kitokia.

Ambasadorius Egidijus Meilūnas dar neseniai dirbo Airijoje, kur yra labai gausi lietuvių bendruomenė. Joje klesti lituanistinio mokymo tradicijos, lietuvių kalba išsikovojusi pripažinimą netgi Airijos valstybinėje švietimo sistemoje. Kalbėdamas apie veiklos kryptis, stiprinant išeivijos ryšius su Lietuva, ambasadorius pabrėžė du labai svarbius ateičiai uždavinius, kurie padėtų stiprinti išeivijos ryšius su Lietuva: tai pilietybės išsaugojimas ir pasirengimas II referendumui. Kita ne mažiau svarbi sritis – lituanistinis švietimas. Taip atrodo, kad esama nemažai lituanistinių mokyklų, klubų, tačiau juos lanko tik labai nedidelė dalis – 5% lietuvių ir lietuvių kilmės vaikų. O juk skaičiuojama, kad išeivijoje gyvena apytikriai 150,000 vaikų. Vadinasi, tik maža dalis sistemingai – lituanistinėse mokyklose ir kursuose, nuotoliniu būdu ar privačiai mokosi lietuvių kalbos. Jeigu nieko nedarysime, tai bus Lietuvai prarasti vaikai. Kalbos žinojimas yra labai svarbu – tai sustiprina ne tik žinias apie kultūrą ar tradicijas, bet ugdo emocinį, didesnį asmeninį ryšį su Lietuva. Todėl ir visai lietuvių bendruomenei, ir jaunimo sąjungoms reikia vieningai siekti ir skatinti, kad kuo daugiau vaikų ateitų į lietuviškas mokyklas, per meną, sporto veiklą susipažintų su Lietuvos kultūra.

Klausytojai Emilija Degutytė, Lina Samonytė, Skaidra Puodžiūnaitė (Kanada), Marija Čyvas (JAV) domėjosi, kaip Lietuva pasirengusi padėti tiems lietuvių išeivijos jaunuoliams, kurie norėtų studijuoti ir gyventi ar dirbti Lietuvoje. Ypač svarbi ir reikalinga pagalba II ar III kartos `lietuviams, dar nemokantiems lietuvių kalbos. E.Meilūnas priminė, kad yra tinklalapis www.renkuosilietuva.lt norintiems sugrįžti, čia galima rasti daug atsakymų. Jau pradedama svarstyti vieno langelio principas, kad visa parama būtų sutelkta viename centre, bus steigiama agentūra “Grįžtančioji Lietuva”. Paramą ir informaciją pasiruošusios teikti ambasados ir konsulatai, pačios Lietuvos aukštosios mokyklos ieško studentų. Lietuva priklauso geriausiai išsivysčiusių valstybių bendrijai, geros studijos mūsų valstybėje pritraukia daug svetimtaučių. Išeivijos lietuviai labai laukiami.

Apie Lietuvos vyriausybės paramą, stiprinant išeivijos ir Lietuvos ryšius, papasakojo Dalia Asanavičiūtė. Vyriausybės programoje numatytos konkrečios priemonės daugiau paramos skirti lituanistiniam švietimui užsienyje, derinant mokymo ir vertinimo programas, dalijantis vadovėliais. Atvykstantiems studijuoti bus lengvinami lietuvių kalbos egzamino reikalavimai. Pertvarkomas migracijos tarnybos darbas, kad būtų paprasčiau išduodami leidimai gyventi ar dirbti Lietuvoje, taip pat gauti Europos sąjungos Mėlynąją kortą. Planuojama daugiau skirti dėmesio sugrįžusioms šeimoms su vaikais, numatytas skatinimas jauniesiems perspektyviems mokslininkams ir daugelis kitų priemonių. Užmegzti ir stiprinti ryšius skatina ir jau sėkmingai veikianti programa “Kurk Lietuvai”.

Pokalbio dalyviai paragino išeivijos jaunimo organizacijas būti Lietuvos ambasadoriais vietose, megzti glaudesnius ryšius su Lietuva studijuojant, dalyvaujant mainų programose, investuojant ar steigiant savo verslą, padedant plėsti turizmo verslą. Ambasadorius E.Meilūnas įsitikinęs, kad mūsų gali būti daugiau nei 5 mln., jei visi prisimintume savo kilmės šaknis ir susiskaičiuotume, kiek mūsų esama įvairiose pasaulio šalyse. Bet svarbiausia jungtis viena – Lietuva.

Tinklalapio renkuosilietuva.lt titulinis puslapis

 

Nuotraukose: Konferencijos „Naujos jungtys su Lietuva“ pranešėjai ir vedėjai (ZOOM stop kadras)