Spalio 9 dieną Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje įvyko režisierės Giedrės Žickytės filmo „Šuolis“ („The Jump“) pasaulinė premjera. Lietuvių režisierės dokumentinis filmas pristatytas konkursinėje dokumentinių filmų programoje.
Filme „Šuolis“ režisierė G.Žickytė pasakoja neeilinę, plačiai pasaulyje nuskambėjusią istoriją apie lietuvio jūreivio desperatišką šuolį į laisvę. “Apie S.Kudirkos šuolio istoriją prieš septynerius metus išgirdau Los Angeles, pristatydama savo ankstesnį filmą. Man ją papasakojo ten gyvenantys lietuviai. Istorija skambėjo įspūdingai, tačiau net neįsivaizdavau tuomet, kad tai, ką girdėjau, buvo tik įspūdžių pradžia. Juo labiau neįsivaizdavau, kad teks keliauti su filmo herojumi Simu po Ameriką, kalbinti buvusį Jungtinių Valstijų sekretorių Henry Kissinger ir po pusantrų metų trukusių pastangų gauti leidimą filmuoti JAV pakrančių apsaugos laive „Vigilant“ – tame pačiame, kuriame visa šį neįtikėtina istorija ir prasidėjo“, – apie filmo „Šuolis“ atsiradimo istoriją pasakojo G.Žickytė. Daugiau nei 5-erius metus režisierės G.Žickytės kurtas filmas „Šuolis“ – tai Lietuvos, Prancūzijos ir Latvijos bendros gamybos projektas, jau dabar sulaukęs didelio tarptautinių kino festivalių susidomėjimo.
„Šuolis“ pasakoja laisvės simboliu tapusio lietuvio Simo Kudirkos istoriją, kai šis 1970 m. bandė pabėgti iš Sovietų Sąjungos į Jungtines Amerikos Valstijas. Peršokęs iš sovietinio laivo ant JAV pakrančių apsaugos katerio denio, vyras pasiprašė politinio prieglobsčio, bet amerikiečiai iš savo vadovybės gavo įsakymą bėglį grąžinti atgal. Sovietams buvo leista persikelti pas amerikiečius ir patiems pasiimti prieglobsčio ieškojusį savo įgulos narį, kurį, brutaliai sumušę ant JAV laivo denio, parsigabeno atgal. Simas Kudirka buvo nuteistas už tėvynės išdavimą ir uždarytas į sovietinį lagerį. Šis įvykis sulaukė milžiniškos tarptautinės reakcijos, visoje Amerikoje kilo demonstracijos už Simą bei Baltijos šalių nepriklausomybę. Po ketverių metų Simo Kudirkos likimas buvo sprendžiamas valstybiniu lygmeniu: tuometis JAV prezidentas Gerald Ford dėl pabėgėlio derėjosi su Sovietų Sąjungos atstovais. Šalia jo buvo ir tuometis prezidento G.Fordo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.Kissinger.
Keturių „Sidabrinių gervių“ laureatė ir Europos kino akademijos apdovanojimo nominantė režisierė Giedrė Žickytė, pradėjusi filmuoti sumanytą S.Kudirkos istoriją, sugebėjo įamžinti šio JAV politikos veterano prisiminimus apie S.Kudirkos istoriją. Vienas iš įtakingiausių pastarųjų 50 metų tarptautinės politikos veikėjų, Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs JAV valstybės sekretorius bei patarėjas Nacionalinio saugumo klausimas dr. Henry J. Kissinger sutiko nusifilmuoti kuriamame Giedrės Žickytės dokumentiniame kino filme „Šuolis“.
„Simo Kudirkos istorija man artima, nes aš pats esu imigrantas“, – interviu metu prisipažino H. Kissingeris. Jo šeima 1938 m. pabėgo nuo Hitlerio pradėtų žydų persekiojimų į Niujorką. Diplomatas patvirtino, kad išlaisvinant lietuvių pabėgėlį iš sovietinio lagerio buvo itin svarbus asmeninis prezidento G. Fordo indėlis: „Jis buvo kitus nuoširdžiai užjaučiantis žmogus“.
Filmas “Šuolis” ne vienintelis pasakojimas apie bandymą prasiveržti pro geležinę uždangą. Apie šį įvykį buvo sukurtas dokumentinis Algimanto Kezio filmas „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), du „Emmy“ apdovanojimus pelnęs televizijos filmas „Simo Kudirkos dezertyravimas“ („The Defection of Simas Kudirka“). Yra išleista ne viena knyga apie Simą Kudirką – Jurgio Gliaudos „Simas“, Algio Rukšėno „Gėdos diena“ („Day of Shame“), pats S.Kudirka, su žurnalistu L.Eiche, parašė autobiografinę knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ („For those still at sea“). Knygą „Gėdos diena“ privaloma perskaityti visiems JAV karinio jūrų laivyno kursantams, o drąsaus kovotojo už laisvę istorija iki šiol yra įtraukta į JAV mokyklines programas.
Simas Kudirka, reikalaujant JAV ir Kanados politikams, visuomenėms, su šeima buvo išleistas į JAV, čia gyveno ilgus dešimtmečius. Jis keliavo po JAV lietuvių bendruomenes, lankėsi ir Kanadoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sugrįžo gyventi į Lietuvą.
Beveik dešimtmečiu anksčiau pro vadinamąją geležinę sieną pavyko prasmukti kitam lietuviui. Jonas Pleškys, įžymiosios aktorės Eugenijos Pleškytės brolis, dirbdamas SSRS povandeninius atominius laivus aptarnaujančios karinės baržos “Smolnyj” kapitonu, 1961 m. netikėtai nuplukdė savo laivą iš Klaipėdos į Švedijos Gotland salą ir paprašė politinio prieglobsčio. Kartu su juo buvęs kitas jūreivis su laivo įgula buvo sugrąžinti namo, o Jonas Pleškys persikėlė į JAV, ten jam suteiktas politinis prieglobstis. Tais pačiais metais Baltijos laivyno karinis tribunolas už akių dezertyravusį karininką J.Pleškį nuteisė sušaudyti, kartu atimant iš jo turėtą karinį laipsnį. Jonas Pleškys, vengdamas sovietų keršto, daugelį dešimtmečių vadinosi svetimu vardu, keitė gyvenamąsias vietas. Tik po daugelio metų jam pavyko susitikti seserį Eugeniją, atvykusią į JAV su teatro trupe. Kitus artimuosius ir savo gimtinę Telšius aplankė, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. Mirė 1993 metais JAV, palikdamas daug spėliojimų apie savo paslaptingą gyvenimą.
Red.pastaba. Netrukus, pasibaigus Varšuvos filmų festivaliui, pranešta, kad lietuvių režisierės G.Žickytės filmas atrinktas į Niujorko dokumentinių filmų festivalį DOC NYC, kuris vyks lapkričio 11–19 dienomis. Anot Lietuvos kultūros atašė JAV Gražinos Michnevičiūtės, patekti į šį Niujorko festivalį nėra taip paprasta, nes tai vienas iš svarbiausių ir didžiausių dokumentinių filmų festivalių JAV, ir atrankos reikalavimai yra dideli.
“DOC NYC vadinamas dokumentinių filmų „Oskarų“ pranašu,” – sakė G.Michnevičiūtė. – 2010 metais pradėtas festivalis kasmet į Niujorką sutraukdavo būrį kino kūrėjų ir tūkstančius žiūrovų.”
Kaip ir kiti kino festivaliai, DOC NYC persikėlė į virtualią erdvę ir bus pasiekiamas visose Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotoliniu būdu.
