Šiluvos Marijos koplyčia Vašingtone? Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje šventovėje – Bazilikoje? Kaip mes, lietuviai, galėjome gauti tą vietą, patys būdami mažutėliai su mažai kam žinoma verkiančia Šiluvos Mergele Marija ir kūdikiu ant rankų prieš 50 metų, kai mūsų tėvynę trypė okupantų batai?
Tokie ir panašūs klausimai buvo iškilę daugumai lietuvių, ypač jaunesnės kartos atstovų. Ir tai nestebina, nes Vašingtone lietuvių bažnyčios nėra, o dėl nedidelio lietuvių skaičiaus Vašingtoną aplenkia ir įvairios dainų ar šokių šventės, ar kiti, didesnį būrį lietuvių sutraukiantys renginiai.
Arvydas Barzdukas Šiluvos koplyčią aplanko gana dažnai, o anksčiau – „…kai iš okupuotos Lietuvos pradėjo atvykti vienas kitas lietuvis, buvo dvi vietos, kurias buvo privaloma jiems aplankyti: lėtai praveždavome juos pro Lietuvos atstovybę, prie kurios per visą okupacijos laikotarpį plevėsavo Lietuvos trispalvė, ir nuveždavome į Šiluvos koplyčią, kuri visiems tokiems keleiviams padarydavo didžiulį įspūdį. Jie negalėjo tikėti, kad kažkur, Amerikoje, net jos sostinėje, buvo tokia graži lietuviška koplyčia, taip prasmingai ir gražiai papuošta.”
Neabejoju, kad ir mums visiems, ten apsilankiusiems pirmą kartą, įspūdis apie nuostabiai gražią mūsų Šiluvos Marijos koplyčią, išpuoštą tautos istoriją bylojančiais simboliais, ir, žinoma, ypatingos šventos Mišios jos 50-ojo jubiliejaus proga liks visam laikui.
Šventė, kurios iniciatorius buvo prel. Edmundas Putrimas ir organizacinis komitetas, vadovaujamas Viktoro Nako, siekė ne tik kuo iškilmingiau paminėti jubiliejų, supažindinti plačiąją Amerikos visuomenę su Lietuvos religine bei tautine istorija, bet ir supažindinti Lietuvos visuomenę su JAV lietuvių religinio gyvenimo raida.
Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinė šventovė – bazilika Vašingtone – tai centrinė Amerikos katalikų maldos vieta. Pagal dydį Bazilika yra penkta po Šv. Petro bazilikos Vatikane – telpa per 2 500 žmonių, ji buvo pilnutėlė. Žmonės rinkosi ir sveikinosi vieni su kitais lyg susirinkę į šeimos šventę – jautėsi jaudulys, džiaugsmas, nuostaba, kad štai mūsų lietuvių čia daug, o pro duris virto vis daugiau ir daugiau. Bazilikos darbuotojų skaičiavimu, Mišiose dalyvavo apie 1800 maldininkų. Sudėjus visus choristus ir Mišių aukotojus, koncelebrantus bei patarnautojus – 2000 žmonių.
Procesijos priekyje buvo nešama Kauno arkivyskupijos dovanota vėliava, kurioje – Šiluvos Madona su kūdikiu bei įrašas: „Per amžius tegul bus garbinamas Dievo Sūnus”, kitoje – įrašas anglų kalba. Vėliavą įnešė dr.Tomas Grinis, ateitininkų tarybos pirmininkas, ir Rūta Baltaduonytė-Lemon, skautų sąjungos tarybos pirmininkė. Juos lydėjo Lietuvos Vyčių organizacijos sargyba, kurie visus 50 metų rūpinosi šia koplyčia. Procesijos pabaigoje žygiavo Vašingtono dviejų lituanistinių mokyklų jaunimas.
Prieš Mišias skambėjo kompozitoriaus Leonido Abariaus penkių dalių „Magnificat“, kurį atliko jungtinis choras ir solistai. Po to skausmingai griaudėjo kompozitoriaus Jono Dambrausko „Malda už Tėvynę”. Nesidairant matėsi, kaip greitai žmonių rankos traukė iš kišenių nosines ir kėlė jas prie veido… „Išgirsk mūsų balsą, išgirsk mus”… „išklausyk, užlaikyk, mūsų Tėvynę, Lietuvą!” – maldos žodžiai kartu ir priminė, kad tik bendros maldos vienybėje, tik visų pastangomis ir viltimi, Tėvynė bus laisva. Jos laisvė turi būti saugoma lygiai taip pat stipriai ir dabar.
Chorui galingai giedant „Sveika, Marija” į šventovę iškilmingai įėjo liturginė procesija, kurios šalia kunigų ir mišių patarnautojų, ėjo ir arkivyskupas Josephas Kurtzas, popiežiaus nuncijus Christophe Pierre ir Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Lietuvių ir anglų kalbomis šventės proga atspausdinti mišiolėliai padėjo visapusiškai dalyvauti Mišiose tiek lietuviams, tiek ir svetimtaučiams. Tikinčiųjų maldoje buvo priminta ištikimybės dieviškam žodžiui ir tikėjimo paveldui svarba, priminta Tėvynės laisvės kaina, skatintas šeimos ir vaikų auklėjimas krikščioniška dvasia: „Tegul mumyse būna vaisinga jos (Šiluvos Marijos) palikta pamoka – kad būtų garbinamas Dievo Sūnus.”
Aukas prie altoriaus atnešė menininkų, išpuošusių Šiluvos Marijos koplyčią palikuonys, šeimos nariai. Jungtinis choras pritariant trimitams ir gaudžiant vargonams atliko Jono Govėdo giesmę „Kristui Karaliui”. Skambėjo Ritos Kliorienės sukurtos ar liaudies melodijoms pritaikytos Mišių dalys. Jautėsi lyg liaudies muzika šioje bazilikoje prisilietėme prie savo tautos širdies – kaimo, prie savo paveldo, prie bažnytėlių ir kryžkelėse palinkusių kryželių.
Mišių pabaigoje kalbėjo arkivyskupas Lionginas Virbalas, monsinjoras Rolandas Makrickas ir šventės rengimo komiteto pirmininkas Viktoras Nakas. Skambant šiai progai sukurtai giesmei „Šventa Mergele – Šiluvos Marija”, iškilminga procesija nuo altoriaus pajudėjo koplyčios link. „O Dievo Motina, mes trokštame iškelti iš užmaršties griuvėsių Tavo apsireiškimo garbę, dar labiau pagerbti Tave, mūsų žemės Globėja, ir Tavo padedami išmelsti mūsų kraštui gyvo tikėjimo dvasią. Amen”, – meldėmės visi.
„Marija, Marija” (muz. Č. Sasnausko) šimtus kartų giedota, šį kartą buvo kitoniška, nes šį kartą jos klausėsi Šiluvos Marija, ir tą žinojo visi choristai ir bazilikoje susirinkę maldininkai. Šiurpuliai ne kartą perbėgo visu kūnu, gerklėje strigo susijaudinimo gumulas, ir dar aukščiau iškėlę galvas, visi galingai jungėmės prie choro giedamo Tautos himno. Garbingiausių dvasininkų procesija, išlydėta giesme „Pergalės Kristui” (muz. L.Van Bethoveno), baigėsi ypač graži, prasminga ir dvasią stiprinanti 50-ojo Šiluvos koplyčios jubiliejaus šventė.
„Manau, kad visiems bazilikoje buvo akivaizdu, su kokiu kruopštumu ir meile tai dienai ruošėsi „Dainavos”, „Exultate”, „Laisvės” ir „Volungės” choristai”, – džiaugėsi organizacinio komiteto pirmininkas Viktoras Nakas.
Antrasis organizacinio komiteto tikslas buvo supažindinti plačiąją Amerikos visuomenę su Šiluvos Marijos istorija ir Lietuva. Baziliką kasmet aplanko maždaug milijonas žmonių. „Komitetas užsibrėžė siekti, kad bazilika sutiktų surengti parodą apie koplyčios steigimą ir apie Šiluvos Marijos šventovę Lietuvoje”, – pasakoja Viktoras Nakas. Parodoje buvo išstatyti rūpintojėliai ir koplytstulpiai, geležiniai kryžiai ir tautiniai rūbai. Bazilikos planams pasikeitus, paroda tęsiasi iki lapkričio 27 d.
Trečiasis rengėjų tikslas buvo skirtas Lietuvos visuomenei, norint ją supažindinti su JAV lietuvių religinio gyvenimo raida.
„Parodos atidaryme dalyvavo Jungtinėse Valstijose besilankantys Lietuvos Seimo ir vyriausybės nariai Loreta Graužinienė, Linas Linkevičius ir Šarūnas Birutis. Atidarymą filmavo Lietuvos radijas ir televizija, laidos „Tapatybė LT” žurnalistai. Tai buvo vienas iš momentų, padėjusių Lietuvos vadovus ir Lietuvos visuomenę supažindinti su JAV lietuvių religinio gyvenimo raida”, – pasakoja Viktoras Nakas. Rugsėjo 11 d. Lietuvoje Šiluvos atlaidų Mišiose, kurios buvo transliuojamos per Lietuvos nacionalinę televiziją, arkivyskupas Virbalas minios akivaizdoje rengimo komiteto nariui prel. Edmundui Putrimui įteikė tą pačią mėlyną liturginę vėliavą, kuri buvo įnešta į baziliką spalio 9 d.
Bazilikoje vykusios šv. Mišios buvo filmuojamos bei tiesiogiai transliuojamos Lietuvoje per Marijos radiją, taip pat yra ruošiama televizijos laida ir planuojamas dokumentinis filmas. Mišių įrašas – yra Youtube.
Šventė praėjo, visi išsiskirstėme. O kas toliau? Klausiu šventės iniciatoriaus prelato Edmundo Putrimo, kuris iškart ragina neužmiršti Marijos koplyčios Vašingtone ir dažniau ją lankyti, o svarbiausia prisiminti, kad „koplyčios šaknys – Lietuva, kur žmonės prie jos renkasi ne iš tradicijos, o iš tikėjimo. Mes irgi turime prisiminti, kad esame ne turistai, o piligrimai. Marijos žodis buvo: „Čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama.” Praėjo daug metų, bet Marijos rūpestis dar labai svarbus, nes mes dar ariam ir sėjam, – tęsia prelatas, baigdamas: – Mes turime būti šio šūkio misionieriais.”
Nijolė Benotienė
Torontas, 2016
