“Sengirės” misija: saugoti Lietuvos mišką

ADVERTISEMENT

Praėjusių metų pabaigoje „Sengirės fondas“ išpirko ir nuo kirtimo išsaugojo dar vieną 1,31 ha dydžio sklypą Aukštaitijos regione, kurio buvę savininkai – Sibiro tremtiniai.

Grįžusi iš tremties ir susigrąžinusi plotą, šeima norėjo išsaugoti ne tik jame esantį mišką, bet ir atrastą nacionaline kultūros paveldo vertybe pripažintą piliakalnįbei plėšriojo paukščio ir reto grybo rūšis.„Sengirės fondas“ sklypą išpirko už fondo rėmėjų bendruomenės lėšas bei dalį fondo bendrakūrėjui režisieriui Mindaugui Survilai 2021 m. įteiktos Prezidento Valdo Adamkaus muziejaus-bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo aplinkosaugos premijos.

Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondas sukurtas po sėkmingo Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo. Fondo veiklai buvo skirta pusė filmo seansuose surinktų lėšų. Tarp daugelio aukomis parėmusių šio filmo kūrybą yra ir Kanados lietuvių.  Fondas įsigyja ir globoja Lietuvos miško plotus, ypač senąsias girias, kurioms gresia plyni kirtimai.

Populiaraus dokumentinio filmo Sengire autorius, “Sengires” fondo steigėjas kino režisierius Mindaugas Survila

Neseniai nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ išsaugotų miškų plotą papildė dar 19 ha. Biologine įvairove gausų Žirgės miško sklypą Moniškyje, Utenos rajone, išpirkti padėjo privačių rėmėjų dosnumas ir 2021 m. fondo bendruomenės paaukota 1,2 proc. GPM parama, teigiama pranešime spaudai. Mško išsaugojimui 30 tūkst. Eur skyrė fotomenininkas ornitologas Kęstutis Čepėnas, miško apylinkėse praleidęs savo vaikystę. K. Čepėno nuomone, kito tokio rūšių įvairove pasižyminčio seno ąžuolyno šalia nėra, o jame ornitologas stebėjo Lietuvoje itin retus paukščius: mažąjį erelį rėksnį, žvirblinę pelėdą, bene visas šalyje gyvenančias genių rūšis, juodąjį gandrą, jūrinį erelį, netoliese įsikūrusį erelį žuvininką. Vertingiausioje Žirgės miško sklypo dalyje auga senas lapuotynas su 130 metų siekiančiais ąžuolais, senomis drebulėmis, uosiais, liepomis. Fondo mokslininkai taip pat nustatė, kad miške gyvena jau minėti į Raudonąją knygą įtraukti geniai – baltnugaris genys, pilkoji meleta. Be to, teritorija svarbi ir mažiesiems ereliams rėksniams, kurių Lietuvoje gyvena daugiau nei 20 proc. visos rūšies populiacijos Europoje. Per visus 2021 m. „Sengirės fondas“ išpirko dar 9 sklypus ir globoja jau 50 ha miškų.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau saugo 50 ha miškų – būsimų sengirių. Šiuose plotuose atsisakoma bet kokios ūkinės veiklos, leidžiama klestėti visai miško augmenijai, ypač tiems retiems jau nykstantiems augalams. Tai puiki pažintinė gamtos erdvė Lietuvos jaunimui ir gamtosaugininkams.

Lietuvos miškuose gausu  retų saugotinį augalų ir gyvūnijos , kuriuos globoja “Sengirės ‘fondas. Ntrs. Iš fondo Facebook’o: