Savanoris Dainius Šileika – trečiosios kartos išeivis, grįžęs į Lietuvą ir kariuomenę

unnamed
Kanados armijos rezervo seržantas Dainius Šileika Afganistane (pirmas iš kairės), misijos metu

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje, minint paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 24-ąsias žūties metines, žūties vietoje, prie paminklinio akmens, ištikimai tarnauti Lietuvai prisiekė 13 karių iš Savanorių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinės 801 kuopos. Priesaikos žodžius visų karių vardu skaitė ir dalinio kovinę vėliavą pabučiavo jaunesnysis eilinis Dainius Šileika.

J. eil. Dainiaus Kazimiero Valiūno Šileikos seneliai Lietuvą paliko Antrojo pasaulinio karo metu ir įsikūrė Kanadoje. Tėvai Dainių mokė lietuvių kalbos ir skatino dalyvauti lietuvių išeivių veikloje. Dainius šeštadieniais lankė lietuvišką mokyklą, buvo Kanados lietuvių jūrų skautų narys, Kanados lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkas. Įstojęs į Kanados armijos rezervą (kaip Lietuvoje – Savanorių pajėgas), tarnavo Afganistane, kovinėje grupėje, užsitarnavo seržanto laipsnį. Grįžęs iš misijos baigė mokslus universitete.

2013 m. birželį Dainius su žmona persikėlė gyventi į Lietuvą, susilaukė pirmagimio ir šiuo metu gyvena bei dirba Vilniuje. D. Šileika nusprendė, kad jo karinės žinios ir įgūdžiai gali būti naudingi Lietuvai, todėl įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgų gretas, kad galėtų sąžiningai ir ištikimai tarnauti Lietuvai.

D. Šileika dalijasi mintimis apie apsisprendimą grįžti į Lietuvą, tarnauti Savanorių pajėgose.

“Augdamas lietuviškoje šeimoje, tarp kitų lietuvių, kurie išvyko tuo metu kaip ir mano seneliai, prisimenu dainas, kurias jie dainavo. Kad ir ši daina: “Grįšim, grįšim, ten kur teka Nemunėlis, ir Neris/Kur pavasarį ant tako/ Obelų žiedeliai kris/Kur gegutė užkukavo/Mums per sodą skrisdama/Kur lopšely užliuliavo/ Mus pirmais sapnais mama…”

Lietuvos kariuomenės jaunesnysis eilinis Dainius Šileika prisiekia
Lietuvos kariuomenės jaunesnysis eilinis
Dainius Šileika prisiekia

Deja, ne visiems pavyko grįžti į Lietuvą. Vienas senelis mirė prieš Nepriklausomybę, o kiti, nors ir teko aplankyti laisvą Lietuvą, jau buvo per seni pasilikti gyventi Lietuvoje. Bet iš senelių pasakojimų ir tos kartos istorijų kartojosi mintis: Lietuva didvyrių šalis. Ką žmogus gali apie save žinoti? Žino ką veikia, kuo tiki, ir iš kur kilęs. Ką veikia ir kuo tiki žmogus gali keisti, bet to iš kur kilęs niekada nepakeis. Šis klausimas vis dažniau pradėjo neduoti ramybės ir nuta-riau, kad man reikia sugrįžti į senelių Tėvynę ir pačiam pamatyti, kokia ta Lietuva. Atvykęs surpratau, kad seneliai buvo teisūs – Lietuva – didvyrių šalis. Nors mes, užsienio lietuviai, stengėmės paremti, palaikyti Lietuvą gyvendami Kanadoje, JAV ir t.t. – tik jūsų, čia pasilikusių dėka Lietuva yra. Jūs esate tie didvyriai, apie kuriuos mano seneliai kalbėjo.

Stodamas į Savanorių pajėgas, sutikau kitą didvyrių kartą, ir dabar, įstojęs į jūsų gretas, noriu padėkoti. Ačiū kad stengėtės ir niekada nepasidavėte. Ačiū, kad jūsų dėka, tebeliko Lietuva, į kurią aš galėjau sugrįžti. Ir nors aš nepergyvenau kartu su jumis tų sovietinės okupacijos laikų, leiskite man bent dabar prisidėti prie jūsų darbų – tapti didvyriu, kaip ir jūs.”