Kanados estų bendruomenėje, nepaisant varžymų dėl COVID-19 pandemijos, saugiai, nuotoliniu būdu, vyksta tradicinė Estų muzikos savaitė, įdomiais renginiais minimas Tartu kolegijos (VEMU) įsteigimo 50-metis.
Gruodžio 4 d, vakarą VEMU (Pasaulio estų muziejus-archyvas) ir Toronto universiteto Suomių studijų programa pakvietė į nuotoliniu būdu surengtą senosios suomių muzikos vakarą. Vakaro dalyvius pristatė VEMU vyriausioji archyvarė Piret Noorhani. Valandos laiko trukmės programa prasidėjo Toronto universiteto Suomių programos prof. Anu Muhonen ir Johannos Helin pokalbiu apie suomių, estų ir kitų baltiečių senosios liaudies muzikos sąsajas ir tradicijas, jos vietą baltiečių kultūroje ir išsaugojimo reikšmę. Profesorė Anu Muhanen ta proga vilkėjo tautiniais suomių drabužiais, kuriuos pagal jos gimtojo Suomijos rajono tradicijas audinį išaudė ir drabužius pasiuvo jos mama. Profesorė pabrėžė, kad tautiniai drabužiai Suomijoje labai gerbiami ir vilkimi tik iškilmingomis, neeilinėmis progomis. Profesorė šios programos klausytojams papasakojo apie senosios suomių muzikos kalevala tradicijas, jos reikšmę suomių tautinės tapatybės formavimuisi ir judėjimui už nepriklausomybę, jos kultūros atgimimui. Ji taip pat pristatė “Honeypaw” dueto atliekamų dainų istoriją. Jas sukūrė išblokšti iš buvusios Ingrijos (dabartinė St. Peterburgo ir jo apylinkių teritorija) suomiai XVIII ir XIX šimtmečių pradžioje, o užrašytos Estijoje, ingrelų telkiniuose, dabar saugomos Talino archyvuose. Dainos atspindi to rajono žmonių, atskirtų nuo savo tėvynės ir artimųjų, jausmus, tik dainomis galėjusių išsakyti savo ilgesį. Pokalbyje buvo aptarta ir suomių bei estų liaudies kūrybos panašūs bruožai, nes abi tautos turėjo labai panašią gyvenimo sanklodą ir tradicijas. Visa tai ir atsispindi liaudies žodinėje ir muzikinėje kūryboje. Panašūs ir visų baltiečių senieji styginiai muzikos instrumentai: suomių kantelė, latviu kokle, lietuvių kanklės, estų kannelė.
Profesorė pabrėžė, kad bet kurios tautos kultūros paveldas svarbus tiek, kiek jis yra perduodamas iš kartos į kartą.
Po pokalbio buvome pakviesti į dueto “Honeypaw” koncerto transliaciją iš Tartu kolegijos patalpų, laikinai paverstų muzikos studija.
“Honeypaw” duetas gimė 2019 metais, Toronte susipažinus dviems baltiečių senosios liaudies muzikos entuziastams. Matti Palonen, suomių, skandinavų, keltų, slavų liaudies muzikos atlikėjas, kompozitorius, ansamblių dalyvis ir senosios muzikos tyrinėtojas, žinomas Kanadoje ir Suomijoje.
Jurgita Žvinklytė, su senąją lietuvių muzika susipažinusi Lietuvoje, į Kanadą atvyko su Lietuvos kultūros tarybos stipendija. Jurgita Toronte atrado galimybes plačiau domėtis baltiečių senąja liaudies muzika ir kartu supažindinti su labai svarbiu lietuvių liaudies muzikos paveldu – sutartinėmis. Duetas, savo pavadinimą pasirinkęs pagal suomių mitologijoje labai svarbų lokio simbolį, pasiryžęs nelengvai misijai: pristatyti kanadiečiams baltiečių senąją muziką ir jos atlikimo tradicijas milijoniniame, daugiataučiame mieste, kur skamba daugelio pasaulio tautų muzika. Abu atlikėjai Matti Palonen ir Jurgita Žvinklytė savo koncertuose ar jų įrašuose kūrybiškai jungia ir dainuoja senąsias suomių kalevalas (balades) ir lietuvių sutartines, atlikdami jas ne tik scenoje ar įrašų studijoje, bet ir atvirose netikėtose erdvėse – miškuose ir parkuose, kurdami medžių arfas, ieškodami paties įdomiausio skambesio. Šiame koncerte, akomponuodami senaisiais suomių liaudies muzikos instrumentais, jie atliko suomių dainas, kaip minėjo pokalbyje prof. A.Muhonen, užrašytas ir saugomas Talino archyvuose.
Pažymėtina, kad ši programa – pokalbis ir koncertas buvo pristatytas kaip tik 103-ųjų Suomijos nepriklausomybės metinių išvakarėse. Jurgitos ir Matti koncerte skambėjusios senosios suomių dainos – puikus paliudijimas, kad baltiečių senosios muzikos paveldą vertina, saugo ir jaunoji karta.
Stopkadruose: pokalbio ir “Honeypaw” koncerto akimirkos
