Vilniuje gegužės 23-26 dienomis vyko penktasis Pasaulio litvakų kongresas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė nors trumpam sugrįžti į Vilnių po pasaulį išsibarsčiusius litvakus, aplankyti protėvių gimtinę ir dalyvauti šiame litvakų kultūrai,istorijai ir paveldui skirtame renginyje. Per ketvertą dienų buvo surengtos kongreso programoje numatytos diskusijos, istorinių vietų lankymai bei įvairios kultūrinės veiklos, skirtos žydų paveldui Lietuvoje bei litvakų pasiekimams pasaulyje. Litvakai – žydų etnokultūrinė grupė, susiformavusi buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Kalba daugiausia jidiš kalbos rytų tarmės, arba litvakų, patarme. Litvakų bendruomenės susidarė 16-18 šimtmečiais daugiausia toje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje, kuri dabar priklauso Lietuvai, Baltarusijai.
Pasaulio litvakų kongreso atidarymo iškilmė vyko Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje, taip pat Seime atidaryta paroda „XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis“.
Pagrindiniai Kongreso renginiai: atidarymo konferencija Seime, joje išklausyti pranešimai ir vyko diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis. Gegužės 23-iosios vakarą kongreso dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į pasaulinio garso kantoriaus iš JAV prof. Joseph Malovany koncertą Vilniaus choralinėje sinagogoje. Gegužės 26 dieną Valstybiniame jaunimo teatre surengtas koncertinis vakaras „Pasimatymas su Vilne“, kuriame dalyvavo ir Vilniuje gyvenusių ir kūrusių litvakų atminimą pagerbė žymūs Lietuvos muzikai ir teatralai. Litvakų istorijoje ypatingą vietą užima kulinarinis paveldas, todėl gegužės 23-26 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 4, įsikūrusi „Beigelių krautuvėlė“ kvietė pasaulinio litvakų kongreso dalyvius, visus vilniečius bei miesto svečius apsilankyti bei paragauti išskirtinių litvakiškų patiekalų.
Kongresui baigiantis Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Geros valios fondas pasirašė Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo susitarimą, pagal kurį iki 2026-ųjų vidurio sostinėje bus sutvarkyta išskirtinė žydų (litvakų) sakralinė vieta. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų, Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis.
Sinagogos ir jos komplekso teritorijoje, užbaigus archeologinius tyrimus, turėtų būti suformuotas Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinis skveras, kuriame atsiras ir Žydų bendruomenės centras, pasakosiantis apie Didžiąją sinagogą ir plačiajai visuomenei.
Lietuvoje apytikriais duomenimis gyvena apie 5,000 žydų ir žydų kilmės žmonių.
