Kovo 3 d. įvyko LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuotolinis susitikimas -pokalbis su Lietuvos iįšeivijos pasaulyje atstovais. Susitikime taip pat dalyvavo Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų pareigūnai, Lietuvos prezidentūros, Ukrainos Kongreso ir Ukrainos lietuvių bendruomenės , Lietuvos vyriausybės atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai, lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų atstovai iš Danijos, Vokietijos, Graikijos, Švedijos ir kitų valstybių. Iš viso ZOOM ryšiais prisijungė daugiau kaip 100 dalyvių.
Pirmoje pokalbio dalyje buvo išklausytas Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Makarovos pasakojimas apie karo Ukrainoje brutalią tikrovę. Jos pasakojimą papildė Ukrainos Kongreso narių pasisakymai. Antroji šio pokalbio dalis buvo skirta pasitarimui, kokią pagalbą ir kaip galėtų teikti kovojančiai už savo laisvę Ukrainai pasaulio lietuvių išeivija. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus direktorė Kristinos Meidė papasakojo, kad Lietuva teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo pirmųjų karo dienų. Tačiau sioje srityje būtina vengti saviveiklos, labiau atsižvelgti į pačių ukrainiečių prašymus. K.Meidė pabrėžė, kad reikia susilaikyti nuovaistų rinkliavų, nes kol kas Ukrainai tiekiama tik labai reikalingos ne vaistinės priemonės, nes dėl vaistų reikia suderinti skirtingus valstybinius reikalavimus. Geriausia rinkti lėšas, perduodant Ukrainos Raudonojo Kryžiaus organizacijoms su tiksline nuoroda, kam skiriamos lėšos. Taip parama greičiau ir veiksmingiau pasieks adresatą. Kol kas didžiausias musų rūpestis – Žallieji saugumo koridoriai, kuriais iš karo veiksmų lauko būtų galima išvežti sužeistuosius ir žuvusius. Kol kas to nėra,, pasaulio visuomeneė turi reikalauti iš kariaujančios Rusijos šios visuotinai priimtos tvarkos.
URM viceministras E.Meilūnas, KAM viceministras Ž.Tomkus, vajaus koordinatorius, pabrėžė, kad išeivijoje svarbu nenutraukti politinės veiklos. Visose valstybėse, ypač tose, kur yra gausi ukrainiečių diaspora, tokia kaip Kanadoje, kartu su ukrainiečiais turėtų būti nuolatiniai nepertraukiami protestai ar piketai prie Rusijos ambasadų. Būtina savo valstybių vyriausybėms rašyti ir siųsti laiškus, reikalaujant NO FlY ZONE virš Ukrainos. Ne mažiau svarbu prisidėti prie 10 mln parašų rinkimo vajaus, reikalaujant Putiną teisti už karo nusikaltimus. Peticijoje turėtų būti parašai ne tik iš Lietuvos, bet ir visų, net ir labiausiai nutolusių nuo Ukrainos valstybių – labai svarbi pasaulio visuomenės nuomonė. Tarptautinis karo nusikaltimų teismas Kanados iniciatyva jau pradėjo Putino karo nusikaltinų tyrimą ir registraciją, jiems šis visuomenės palaikymas svarbus.
Viis pranešėjai pabrėžė, kad labai svarbu neišsibarstyti mažomis iniciatyvomis. Geriau kartu telkti lėšas viename centre ir vienam konkrečiam tikslui, derinantis su Ukrainos ambasadomis ar Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų poreikiais. Apie tai galima rasti informacijos jų tinklalapiuose ar Facebook‘e. Štai Ukrainos kariams nepaprastai reikalingi brangūs satelitiniai telefonai, jų reikia daug ryšiui palaikyti. Kuriai nors lietuvių bendruomenei tai galėtų būti tikslas ir labai konkreti pagalba Ukrainos kovotojams. Jungtinių Amerikos valstijų bendruomenė jau atsiliepė į vieną prašymą ir nupirko Elon Musk 1000 StarLink stotelių ryšiams palaikyti, D.Matvejevos, Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, ne mažiau reikalingos lėšos kariams kurui įsigyti.
Taip pat buvo išsakytas pasiūlymas lietuvių verslo organizacijoms, norinčioms prisidėti prie paramos Ukrainai, susisiekti su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija, kuri galėtų paramą nukreipti į labiausiai reikalingas vietas.
Be konkrečios paramos Ukrainos gynybinėms pajėgoms, buvo aptarta ir ne mažiau svarbi humanitarinė pagalba nukentėjusiems nuo karo Ukrainos žmonėms. Kristina Meidė pranešė, kad šiuo metu Lietuvoje priimta registruotų 300 pabėgėlių ir jiems suteikiama visokeriopa pagalba. Dar dalis yra apsigyvenę privačiai pas draugus ir gimines, vaikai priimami į mokyklas. Lietuva pasiruošusi priimti daugiau prieglobsčio reikalingų žmonių.
Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė Vilma Bijeikienė pranešė, kad universitetas padeda Ukrainos akademinei bendruomenei: studijoms priimta 300 studentų, darbas suteikiamas 50 akademinių darbuotojų, pasirūpinama jų buities ir gyvenimo sąlygomis, taip pat įdarbinimu norintiems dirbti, vaikai priimami į darželius.
Pasibaigus pokalbiui buvo nutarta dažniau rengti tokius pasaulio lietuvių pasitarimus dėl paramos kovojančiai už laisvę Ukrainai.
Stop kadrai iš Lietuvos Seimo ir PLB komisijos nuotolinio pasitarimo:
