Vasario 28 d., Palangoje atidengtas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai.
Paminklo Prezidentui Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų įrengimo meninės-architektūrinės idėjos autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas ir Indrė Rakauskaitė.
Paminklas Prezidentui Antanui Smetonai pastatytas Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus. Paminklo atidengimo iškilmėje dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos prezidentas G.Nausėda .
Palangoje šiuolaikinio stiliaus paminklas Lietuvos politikui atsirado Palangoje po to, kai Vilnius atsisakė šios galimybės.
Vilniaus miesto savivaldybei 2021 metais atsisakius įgyvendinti tuomet 2020 m.surengtą konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises.
Autoriams teko perprojektuoti architektūrinę dalį, nes Vilniuje skulptūra turėjo stovėti šalia judrios gatvės, o Palangoje atsidūrė greta žalumos. Atviruko arba knygos viršelio formos skulptūra, kuri pagaminta iš storos geležies, bandyta perteikti iškilaus Lietuvos veikėjo svarbą kaip politiko, vadovėlių rašytojo, kalbos normintojo.
Smetonos gyvenimas glaudžiai susijęs su Palanga. Šiame pajūrio mieste būsimasis Lietuvos prezidentas prieš 130 metų s baigė Palangos progimnaziją. Taip pat jis buvo derybinėje grupėje dėl Palangos grąžinimo Lietuvai, vienas pagrindinių žmonių, kurio dėka Palanga šiandien priklauso Lietuvos Respublikai. Palangoje jis mėgo ilsėtis.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose. Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo keliu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Palanga visada mokėjo ir moka pagerbti istorines asmenybes, labai didelį dėmesį miesto paveldui ir istorijai. Minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, Palanga jau pagerbė tarptautiniam arbitražui vadovavusį J. Simpsoną, kurio lemiamas žodis padėjo Palangą grąžinti Lietuvai. Prieš keletą metų įrengiant Signatarų alėją, taip pat įamžinti Palangos progimnazijoje besimokę keturi būsimieji Vasario 16-isios Nepriklausomybės Akto signatarai.