Seimo nutarimu pagerbiant šį bebaimį Lietuvos laisvės kovų dalyvį, 2021-ieji paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais. Ta proga gegužės 14 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos surengė Juozo Lukšos-Daumanto skaitymus, kartu paminint ir Pilietinio pasipriešinimo dieną.
Renginio dalyvius iš JAV, Niujorko, pasveikino Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė (Paronetto), pasidalinusi prisiminimais apie neilgą kartu praleistą laiką. Pasirinktus tekstus iš LLTI rengiamos laiškų knygos „Apie anuos nepamirštamus laikus: Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“, pokario poeziją ir dokumentus skaitė Diana Nausėdienė, Lietuvos karo akademijos kariūnai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, Lietuvos ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje Dainius Junevičius, rašytojai Antanas Šileika(Kanada), Laima Vincė, politikas Paulius Saudargas, daugelis kitų dalyvių iš Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių. Daugelis skaitovų iš tolimesnių vietų įsijungė renginį nuotoliniu būdu. Renginyje skambėjo įvairių ansamblių atliekamos partizanų dainos.
J.Lukšos _Daumanto ntr. Juozas Lukša – Daumantas (1921 – 1951) savo neilgą gyvenimą paskyrė kovai už Lietuvos laisvę. Dar būdamas gimnazistu, Kaune priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui. 1941 m. buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus.
Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininku.
Stopkadrai iš J.Lukšos -Daumanto skaitymų Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute:
1945–1946 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščio „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatorius ir redaktorius. Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m.vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
Kartu partizanauti išėjo ir J. Lukšos broliai – Jurgis, slapyvardžiu Piršlys (žuvo 1947 m.), Antanas, slapyvardžiu Arūnas (mirė sava mirtimi 2016 m.), ir Stasys, slapyvardžiu Juodvarnis (žuvo 1947 m.) Brolis Antanas Lukša buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į Sibirą. Taip pat į Sibirą ištremtas vyriausias brolis Vincas Lukša už partizanų šelpimą.
Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. 1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje.1948 m. vasarą Paryžiuje susipažino su gydytoja Nijole Bražėnaite. Užsimezgė draugystė, kuri 1950 m. liepos 23 d. baigėsi vestuvėmis. Porą Tiubingene sutuokė prelatas Mykolas Krupavičius.[4]
Juozas Lukša-Daumantas 1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
