Paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-ąją paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos prezidentas G.Nausėda Kaune padėdamas gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune, pasveikino Lietuvos karius ir savanorius, palinkėjo išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės gynėjais.

Lietuvos kariuomenės dienos minėjime, kuris dėl COVID-19 karantino buvo daug trumpesnis nei kasmet  – Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vėliavos pristatymas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione kariuomenės vėliavų pakėlimo iškilmėje  oficialiai pristatyta ir įteikta Specialiųjų operacijų vėliava. Po šio simbolinio perdavimo  pirmąsyk oficialiai iškeltos visų keturių- Sausumos, Oro, Jūrų ir Specialųjų operacijų padalinių – Lietuvos kariuomenės pajėgų vėliavos. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa atliko parodomąją programą su pagarbos  salvėmis, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras.  

Kariuomenės dienos išvakarėse istorinei pergalei atminti Giedraičių mūšio vietoje atidengtas skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas paminklas. Rūdimis padengtas pabūklas šiandien simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių pusių. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė politinė padėtis ir mūšio eiga.

Prieš 100 metų Lietuvos kariuomenei sustabdžius lenkų generolo L. Želigovskio dalinių veržimąsi gilyn į Lietuvą, buvo apginta Lietuvos laisvė. 1919 m. pavasarį įvykus pirmiesiems Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susirėmimams, kovos su pertraukomis tęsėsi iki 1920 m. Tų  metų rudenį, lapkričio 17-21 d., Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože įvyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Giedraičiuose ir Širvintose kovoję kariai ėmėsi iniciatyvos ir parodė neeilinę drąsą bei išradingumą, kovodami prieš pranašesnes jėgas.

Iki šiol 1920 m. Giedraičių mūšis prisimenamas kaip svarbi taktinė pergalė, sustabdžiusi lenkų puolimą ir apgynusi iki tol kontroliuotą Lietuvos valstybės teritoriją. Nepriklausomybės kovose dar jauna Lietuvos kariuomenė atvertė naują puslapį Lietuvos istorijoje. Mūšiuose pasižymėjo dar jaunos Lietuvos kariuomenės karininkai ir kareiviai – ne vienas jų už Tėvynę paaukojo savo gyvybę.

Iki šiol Nepriklausomybės kovotojų atminimą Giedraičiuose saugo 1932 m. atidengtas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, kurio autorius – kraštietis dailininkas Antanas Jaroševičius.
Giedraičiai buvo ne kartą patekę į Lietuvos karo istoriją – 1830-1831 m. sukilimo metu sukilėliai buvo trumpam užėmę Giedraičius, o 1863 m. sukilimo metu Giedraičiuose ar prie jų įvyko kruvinas susirėmimas su rusų kariuomene. Giedraičiai po 1920 metų išliko kaip svarbus Nepriklausomybės kovų simbolis, primenantis demarkacinę liniją ir svarbų laimėjimą

Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-ąją dieną. Ši diena siejama su Lietuvos vyriausybės 1918 m. lapkričio 23 d. priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo. Šiais metais minime jau 102-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės, kurios ištakos siekia Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariaunas, įsteigimo metines.