LR seimo ir PLB komisijos posėdis

ADVERTISEMENT

2021 metų gegužės 21 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos (toliau – Komisija) eilinis posėdis, kuriame buvo svarstoma klausimai: dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, dėl pilietybės atkūrimo, referendumo įgyvendinimo galimybių.

Posėdžiui pirmininkavo LR seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas. 

Dėl Referendumo ir Pilietybės įstatymo tobulinimo galimybių, siekiant Lietuvos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę kalbėjo Komisijos narys Gediminas Ramanauskas. G.Ramanauskas pateikė Komisijos siūlymus sėkmingam pilietybės klausimo sprendimui, pabrėždamas, kad būtina pritarti LR Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-430, kuris patikslina asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio LR pilietybę, apibrėžimą. G.Ramanauskas pabrėžė, kad reikėtų atidėti Lietuvos pilietybės netekimo dokumentų rengimą ir sprendimų dėl LR pilietybės netekimo priėmimą iki įvyks numatomas referendumas dėl LR pilietybės išsaugojimo 2024 metais, jei šis referendumas būtų skelbiamas. G.Ramanauskas pabrėžė referendumo svarbą.

LR seimo ir PLB komisijos nuotolinio posėdžio vaizdas  |  Ntr. Dž.G.Barysaitės

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke savo pranešime „Ką išmokome iš 2019 m. referendumo ir kaip toliau?!“ pabrėžė, kad tuometinis  referendumas buvo paskelbtas per vėlai, buvo sudėtinga, paini formuluotė, nevieningi Lietuvos vadovai, vyriausybinės institucijos, politinės partijos. D.Henke pabrėžė, kad pilietybės išsaugojimas turi būti valstybės svarbiausias klausimas, kurį spręsti reikia sutelkiant visas jėgas ir kuo skubiau. LR seimo narė ir LR seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pateikė informaciją apie Lietuvos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame pabrėžiama, kad vietoj „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo“ įrašytas „bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d.“ leistų išvengti keistų nesusipratimų, sprendžiant pilietybės atkūrimo ir išsaugojimo klausimus. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad projekte siekiama aiškumo, patikslinant įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir sukonkretinant asmenis, kuriems gali būti atkuriama pilietybė. Seimo narė tikisi, jog Seimas pritars šiam projektui. Apie teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo įgyvendinimo problemas kalbėjo advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr. teisininkas Ovidijus Speičys ir kiti komisijos nariai. 

Posėdžio pabaigoje, po komisijos narių ir posėdžio svečių pranešimų, pasisakymų ir vykusių diskusijų, Komisija priėmė dvi rezoliucijas  „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“. 

                                         Pasaulio lietuvis.lt inf.