Lituanistinis švietimas – svarbiausias ateities uždavinys 

Apie tai šiandien kalbama vis dažniau ir Lietuvoje, ir pasaulio lietuvių  bendruomenėse. Lituanistinio švietimo svarba išeivijoje buvo pabrėžta ir naujosios Lietuvos vyriausybės programoje bei naujosios Seimo ir pasaulio lietuvių bendros komisijos pirmajame posėdyje. Šie klausimai aptarti virtualioje „Global Lithuanian Leaders“ diskusijoje „Lietuvos ir diasporos santykis – pereiname į kitą lygį“.

Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 % lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Reikšdamas susirūpinimą ir siekdamas gerinti susiklosčiusią padėtį, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda vykdyti informacinę kampaniją, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.



Anot užsienio reikalų viceministro E. Meilūno, formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10,000 vaikų, tačiau preliminariais duomenimis šiandieninėje lietuvių diasporoje gyvena apie 150,000 vaikų ir jaunuolių. „Todėl svarbu yra ne tik remti jau veikiančias lituanistines mokyklas bei steigti naujas, bet ir kalbėtis su vaikų tėvais apie lietuvių kalbos mokymo svarbą“, – neabejoja viceministras.

Gimtosios tėvų ir senelių kalbos mokėjimas – tai raktas į Lietuvą įvairiose valstybėse gimusiems ir augusiems vaikams, tai galimybė Lietuvai susigrąžinti juos namo arba bent palaikyti glaudžius ryšius. O pažinties su lietuvių kalba pradžia – šeimoje. „Paradoksalu, bet teigiamo požiūrio į lietuvių kalbą, jos reikalingumą ir svarbą, pirmiausia reikia mokyti tėvus, tačiau tokia šiandieninė realybė“, – teigia 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje Jurgita Urbelienė.

Šeima yra pirmoji kovos už lietuvybę arena, kurioj lemiama, ar jaunoji karta išauga tėvų tautoje, ar jos atsisako. <…> Neteisu savo kaltę dangstyti „aplinka“. Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioj vaikas bręsta. Ir jei šeimoj lietuviška dvasia yra iš tiesų gyva, tai ir vaikai išaugs lietuviškai nusistatę.                               Juozas Girnius

                                                                            

Informacinę kampaniją, skirtą gerinti lietuvių kalbos mokymui išeivijoje, kovo 12 d. apibendrins  lituanistinio ugdymo forumas. Jame politikai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, akademikai, diasporos atstovai analizuos ir spręs opias lietuviškosios tapatybės ir lietuvių kalbos išsaugojimo išeivijoje problemas. Siekiama, kad lituanistiniam ugdymui skirtas forumas taptų kasmetiniu renginiu, bendrai diskusijai ir bendram tikslui sujungiantis lietuvius, gyvenančius Lietuvoje ir išeivijoje.

Šios kampanijos pradžiai VDU universiteto Romo Sakadolskio media laboratorija sukūrė vaizdo įrašą „Kodėl svarbu  mokytis lietuvių kalbos“. Jame savo mintis apie lietuvių kalbos mokymąsi išsako įvairiose pasaulio valstybėse gyvenantys lietuviai.