Lietuvos valdovų rūmuose – paroda

Advertisement
parama

SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys

Pasitinkant Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną – Valdovų rūmų muziejuje pristatoma moderniajam Lietuvos valstybingumui įtvirtinti skirta paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Paroda kviečia pasinerti į įtraukiančią Lietuvos valstybės pripažinimą liudijančių tarptautinių sutarčių gelbėjimo, saugojimo, o vėliau paieškų istoriją, taip pat išvysti šias sutartis, kurios, kaip ilgą laiką manyta, yra dingusios. Ši paroda ypač aktuali šiandien vykstančio karo Ukrainoje šviesoje – ji primena, kad dėl valstybės nepriklausomybės reikia kovoti, siekti jos pripažinimo, įtvirtinti jos statusą, t. y., būti nuolat budriems.

1939 m. iš Lietuvos laikinosios sostinės Kauno išvežtos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys 2021 m. grįžo jau į Lietuvos amžinąją sostinę Vilnių, dėl kurio anuomet tiek kovota, ir šiandien eksponuojamos atkurtuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Tai simbolinė gija, susiejanti moderniosios ir istorinės Lietuvos valstybingumą ir pabrėžianti šimtametes šio valstybingumo tradicijas.

Parodoje eksponuojamos net 29 tarptautinės sutartys, kurias 1920–1938 m. Lietuvos Respublika buvo sudariusi su 19-a Europos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybių. Tai tik dalis iš 105 į Lietuvą grąžintų tarptautinius susitarimus liudijusių teisės aktų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos diplomatai pervežė saugoti į užsienį – pradžioje į Stokholmą (Švedija), vėliau į Torontą (Kanada). Šią saugojimo misiją inicijavo dramatiško likimo diplomatas ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas, o vykdė Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vytautas Jonas Gylys. Likus vos septynioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Kaune buvo išvežtos dvi dėžės su dokumentais, tarp kurių buvo dvišalės sutartys, susitarimai, notos, konvencijos, protokolai ir daugiašalės tarptautinės konvencijos. Po ilgų slapstymo ir nežinios metų tarptautinės sutartys į Lietuvą grąžintos 2021 m. Kanadietis Ch.Hopkins, Toronto York Universiteto  UNESCO katedros vedėjas, buvęs konsulo V.Gylio kaimynas, 2021 m.pavasarį netikėtai surado Kanados lietuvių muziejų- archyvą, Mississaugoje, ir jo direktorei Danguolei Juozapavičiūtei- Breen pasiūlė  po diplomato ir jo žmonos mirties išgelbėtą nuo sunaikinimo ir ilgai saugotą istorinį radinį – itin svarbius Lietuvos diplomatijos istorijai. D.Skusevičiui, Lietuvos ambasadoriui  Kanadoje, padedant siunta greitai pasiekė Vilnių, Lietuvos užsienio reikalų ministeriją  ir netrukus buvo perduota Lietuvos Centriniam valstybės archyvui – restauruoti ir toliau saugoti. Ilgą laiką netinkamomis sąlygomis laikytos sutartys į Lietuvą grąžintos gana varganos būklės, tačiau didelę patirtį turinčių archyvo restauratorių dėka jos prikeltos naujam gyvenimui ir pristatomos šioje parodoje, kad primintų pirmiosios  respublikos kūrimo ir stiprinimo istoriją, jos  Įsitvirtinimą tarptautinėje valstybių bendrijoje.

Parodoje muziejaus lankytojai gali pamatyti sutarčių originalus, žymių Lietuvos ir užsienio valstybių politikų, diplomatų ir valstybių vadovų, tokių kaip popiežius Pijus XI, Japonijos imperatorius Hirohito, Jungtinės Karalystės karalius Jurgis V, Danijos karalius Kristijonas X, Nyderlandų karalienė Vilhelmina, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas, Vokietijos Valstybės Prezidentas Paulas von Hindenburgas ir daugelis kitų, autografus. Taip pat patyrinėti įspūdingo dydžio detalius kai kurių sutarčių priedus – žemėlapius, apžiūrėti puošnius įgaliojimų ir sutarčių ratifikacinius dokumentus, atkreipti dėmesį į specialų ir puošnų sutarčių įrišimą, spalvingas gijas ir įmantrius valstybės antspaudus, kuriais buvo patvirtintos sutartys, taip pat į lakinius inicialinius sutartis pasirašiusių diplomatų antspaudus bei specialias apsaugines dėžutes ir aplankus, kuriuose buvo saugomos sutartys. Ekspoziciją papildo ano meto nuotraukos, kuriose įamžintos sutarčių pasirašymo akimirkos, žymus politikai ir diplomatai, taip pat dokumentiniai vaizdo įrašai iš ano meto diplomatų gyvenimo. Paroda skiriama besidomintiesiems modernios Lietuvos valstybės ir jos tapsmo istorija, tarptautiniais santykiais, diplomatija, politikos mokslais, spaudos istorija, knygrišyste, kaligrafija ir sfragistika, taip pat visiems, kuriems svarbus ir įdomus mūsų valstybės paveldas.

Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 

Parodos partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių muziejus – archyvas, Kanados lietuvių bendruomenė

Parodos kuratorės: Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Džiuginta Kasiulaitienė, dr. Živilė Mikailienė. 

Parodos mokslinis konsultantas

Dr. Vytautas Žalys 

Paroda Lietuvos valdovų rūmuose laukia lankytojų 2022 m. liepos 6 – rugsėjo 18 d.d.