Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija į pirmąjį naujos Seimo kadencijos posėdį susirinko sausio 26 d., būtent tą dieną, kai nuo komisijos gimimo suėjo lygiai 26-eri metai. Per šiuos metus, keičiantis seimams, komisijoje dirbo nemažai Lietuvos politikų ir išeivijos atstovų iš įvairių lietuvių bendruomenių. Nuo 2007 Kanados lietuviams šioje komisijoje yra atstovavę Joana Kuraitė, Ramūnė Sakalaitė – Jonaitienė, pastaraisiais metais joje yra rašytojas Antanas Šileika. Kanadietis prelatas E.Putrimas šioje komisijoje dirbo kaip Pietų Amerikos lietuvių atstovas.
Dabartinei komisijai vadovauja Dalia Asanavičiūtė (Lietuvos seimo atstovė) ir Jonas Bružas (Čikaga, JAV, išeivijos atstovas). Jie abu pasikeisdami ir pirmininkavo šiam posėdžiui. Tik dalis šios komisijos narių ir svečių posėdžiavo Seimo Konstitucijos salėje, kiti iš įvairių pasaulio valstybių prisijungė ir dalyvavo elektroninių ryšių kanalais.
Išreikšdama padėką Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviams, vadinamai „dipukų“ kartai, kuri stovėjo prie šios komisijos kūrimo ištakų, ir tuometiniams seimams, radusiems neeilinį parlamentinį formatą kartu su išeivija dirbti vardan Lietuvos gerovės, komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad „visa lietuvių diaspora net sovietų okupacijos metais nenustojo tikėti Lietuvos laisve ir Nepriklausomybe, o ją atkūrus, pasiraitojusi rankoves stojo kurti stipresnės Lietuvos“.
Komisija priėmė padėkos deklaraciją, kurioje skelbiama, kad minint Laisvės gynėjų dienos 30-ąjį jubiliejų, pagerbiant žuvusiųjų Laisvės gynėjų atminimą, išsakomas dėkingumas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir visiems Lietuvos žmonėms, 1991 m. sausio 13 d. apgynusiems Lietuvos laisvę. Taip pat dėkojama už svarų Pasaulio lietuvių bendruomenės ir visos lietuvių diasporos indėlį, skleidžiant žinias pasauliui apie sovietų agresiją Vilniuje prieš Lietuvos laisvę ir siekiant pasaulio galingųjų paramos.
Naujosios komisijos misiją, siekius, planus ir sumanymus palaimino buvęs šios komisijos narys prelatas Edmundas Putrimas iš Toronto, pakvietęs Seimo narius ir pasaulio lietuvius vienybei, linkėjo drąsiai kurti tautos ateitį ir pagarbiai tarti Lietuvos vardą.
Posėdyje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino komisiją su darbo pradžia, pasidžiaugė naujai susirinkusio Seimo ypatingu ryšiu su diaspora ir pažadėjo laikytis įsipareigojimo „kurti Lietuvos teisėkūrą labiau įtraukiant užsienio lietuvių poreikius“.
Buvusių keturių Seimo kadencijų komisijų pirmininkai Laima Mogenienė, Vytautas Mačiūnas, dr. Paulius Saudargas, prof. Jonas Prunskis, Antanas Vinkus ir dr. Rimvydas Baltaduonis šventiniame komisijos posėdyje džiaugėsi, kad besikeičiant komisijos sudėčiai yra užtikrinamas darbų tęstinumas, jaučiama vis didėjanti komisijos reikšmė, “bendrai nuveikti darbai duoda gerus rezultatus – didėja užsienio lietuvių pilietiškumas, domėjimasis savo valstybe, noras padėti savo šaliai, vis daugiau emigravusių lietuvių grįžta gyventi į tėvynę.
Visiems buvusiems ankstesnės komisijos nariams buvo įteikti atminimo suvenyrai – įrėmintas Lietuvių Chartos tekstas ir ženkliukai.
Posėdyje pasisakė ir sėkmingo darbo komisijai linkėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, komisijos narys ir Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, komisijos nario pavaduotojas Marius Matijošaitis.
Beveik visų kalbėjusių komisijos narių ir svečių pasisakymuose išryškėjo kelios svarbiausios šios komisijos ir kartu Pasaulio lietuvių bendruomenių veiklos kryptys. Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pasidžiaugęs, kad URM globojama programa “Globali Lietuva” ir kitos iniciatyvos sulaukia gero įvertinimo ir pritarimo, pabrėžė, kad pats svarbiausias šiuo metu uždavinys komisijai ir pasaulio lietuvių bendruomenei, padedant Lietuvai, gerinti ir plėsti lituanistinį švietimą išeivijoje. Veikančiose 230 mokyklose ir kursuose mokosi 10,000 – tai tik 5 – 6 % visų išeivijoje gyvenančių lietuvių vaikų. Reikia, kad šis skaičius būtų bent dvigubai didesnis. Būtina dirbti ir su tėvais, kurie dar neįvertina, kaip svarbu lietuvių kalba vaiko tapatybes raidai, ryšių su Lietuva palaikymui. Aišku, kad tik mokėdami kalbą ir susipažinę su Lietuvos kultūra, jaunimas savo gyvenimui ir karjerai galbūt rinksis Lietuvą. O Lietuvos užsienio reikalų ministerija rengiasi sukurti vieną padalinį, kurio tikslas rūpintis visokeriopa pagalba sugrįžtantiems į Lietuvą gyventi.
Sveikindama naujosios komisijos pirmojo posėdžio dalyvius ir svečius, Pasaulio lietuvių valdybos pirmininkė Dalia Henkė pranešė, kad šiuo metu PLB jungia 51 lietuvių bendruomenė, gerėja jų tarpusavio ryšiai. Prieš metus laiko buvo paskelbtas vajus PLB Ateities fondo lėšų rinkimui. Šios rinkliavos rezultatas – $13,000. Kukli pradžia, bet ji teikia vilčių, kad galime turėti finansinių išteklių savo veiklai Kviečiame tapti šio fondo rėmėjais visus, kam svarbi Lietuva, jos kultūros ateitis. Šiuo metu rengiama knyga PLB per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų. Viename – ir pačiame pirmajame skyriuje bus apžvelgta Pasaulio lietuvių finansinis įnašas atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvos valstybei.
Savo kalboje pirmininkė paminėjo ir kitą labai svarbų klausimą, kurį nesėkmingai bandė išspręsti buvusios komisijos. Tai gimimu įgytos pilietybės atstatymas didelei grupei lietuvių, išvykusių iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11 d. Dėl neišpręsto pilietybės įstatymo Lietuva kasmet netenka apie 1,100 savo piliečių. Tuo tarpu Lietuvos pilietybė kasmet atkuriama daugiau kaip 2,000 Pietų Afrikos, Izraelio ar Pietų Amerikos žmonių, kurie visai nepažįsta Lietuvos ir nesirengia joje gyventi. Ne mažiau svarbi ir apgalvota suderinta finansinė Lietuvos parama išeivijos veiklai, ypač lituanistiniam švietimui.
Rimvydas Baltaduonis savo kalboje, cituodamas prasmingus Marijos Gimbutienės žodžius apie gyvenimo, veiklos ir kūrybos prasmę dirbant Lietuvai, įvardijo tris svarbiausias buvusios komisijos veiklos kryptis: tai pilietiškumo ugdymas, įgimtos pilietybės atstatymas ir įtrauktis. Pradžia yra padaryta – rinkimams į Seimą sukurta išeivijos apygarda pasiteisino, sulaukėme daug rinkėjų visose pasaulio valstybėse, turime savo atstovą Seime. Esame viena iš 15-os pasaulio valstybių, kurių išeivija dalyvauja valstybės valdyme. Bet nereikia sustoti, būtina tęsti pradėtus darbus, rūpintis elektroninio balsavimo galimybe, į lietuvišką veiklą įtraukiant kuo daugiau žmonių.
Komisijos pirmininkas Jonas Bružas iš Čikagos, kalbėdamas, kad lietuvių tauta, nepaisant karų, tremčių ir okupacijų, išsaugojo savo tapatybę ir glaudų ryšį su Lietuva, pabrėždamas komisijos darbo tęstinumą, pasiūlė pagrindines komisijos 2021 metų veiklos kryptis. Tai lituanistinis švietimas, internetinis balsavimas, Lietuvos įvaizdžio kūrimas, tautinės tapatybės ir istorinės atminties išsaugojimas, pilietiškumo skatinimas, diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą didinimas, gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimas, lietuvybės stiprinimas etninėse žemėse, pagalba lietuviams kritiniuose taškuose, sąlygų dirbti nuotoliniu būdu užsienyje, gyvenant Lietuvoje, ir atvirkščiai gerinimas, konsulinių paslaugų skaitmenizavimas, kibernetinis saugumas.
