Apie tai buvo svarstoma vasario 9-sios vakarą vykusiame nuotoliniame susitikime su kanadiečiu lietuvių kilmės rašytoju Antanu Šileika. Šį susitikimą surengė LR ambasada Otavoje, kaip vieną iš Europos sąjungos knygų klubo serijos renginių.
Kaip matome susitikimo stopkadro nuotraukoje bent nuotoliniu būdų pabendrauti su rašytoju ir išgirsti jo minčių apie literatūrą, jos santykį su istorija panoro klausytojai iš Otavos, Vankuverio, Montrealio, Edmontono, Toronto ir kitų tolimesnių ir artimesnių vietų, dalyvavo ir kiti ne tik lietuvių bendruomenes nariai. Pokalbiui vadovavo LR ambasadorius D.Skusevičius, LR ambasados darbuotoja Inga Miškinytė, pristatydama Antano Šileikos kūrybą ir visuomeninę veiklą, priminė, kaip svarbu Lietuvai turėti rašytoją, kuris įtaigiais literatūros kūriniais pristato angliškai skaitantiems labai svarbius, mažai užsienyje dar žinomus mūsų valstybės istorijos tarpsnius, padeda pažinti tradicijas ir kultūrą. Kaip ir buvo sumanyta rengiantis šiam pokalbiui, paties rašytojo įžanga ir klausytojų klausimai sukosi apie rašytojo romaną „Underground“ (Pogrindis). Pagrindinė romano tema – pokarinių Lietuvos rezistentų, pasiryžusių su ginklu priešintis Lietuvos sovietinei okupacijai, pasirinkimo kaina, šios kovos motyvai ir kovotojų likimai. Rašytojas papasakojo apie pirminius šaltinius, paskatinusius imtis šios temos, romano kūrimo, istorinės medžiagos rinkimo kelią, vėliau perskaitė neilgą romano ištrauką. Antanas Šileika pabrėžė, kad, pasirinkdamas pagrindinio veikėjo Luko paveikslą pagal tikrojo partizaninio pasipriešinimo kovų dalyvio Juozo Daumanto-Lukšos istoriją, nesiekė atkurti jo gyvenimo dokumentiškai. Grožinės literatūros kūrinys skiriasi nuo istorijos vadovėlio tuo, kad jis veikia skaitytojo vaizduotę ir jausmus, leidžia pajusti aprašomos akimirkos ar įvykio įtampą, veikėjo būseną. Istorija faktais aprašo plačią ir išsamią įvykių chronologiją. Bandydamas atsakyti į klausimus kas ir kodėl pasirinko eiti į šį karą, kuriam niekas nepranašavo pergalės, rašytojas ne tik skaitė partizanų atsiminimus ir dienoraščius, tyrinėjo KGB dokumentus. Susitikimai su dar gyvais buvusiais partizanais Povilu Pečiulaičiu-Lakštingala, Juozu Jakavoniu-Tigru, apsilankymas partizanų žeminėje ar kovų vietose padėjo geriau pajusti tų kovų ir jos dalyvių – vakarykščių gimnazistų, mokytojų, kariškių ir paprastų kaimo vaikinų, dramatizmą. Pokalbio dalyvius domino, ar šis romanas išverstas į rusų kalbą ar teko jį pristatyti Rusijos skaitytojams. Rašytojo atsakymas – ne, rusų skaitytojų jis dar nepasiekė, bet galima skaityti kinų ar italų kalbomis. Klausytojai domėjosi, kokį pėdsaką Lietuvos visuomenei paliko šios pokario pasipriešinimo kovos, neišsipildę partizanų ir jų rėmėjų lūkesčiai, laukiant žadėtos Vakarų pagalbos, kiek ir kaip pasipriešinimo kovose dalyvavo moterys.
Pokalbyje buvo paliestos ir kitos temos, susijusios su rašytojo kūryba: kodėl Kanadoje gimęs ir augęs rašytojas, pasirinko rašyti apie Lietuvą. Antanas pripažino, kad visa jo karta Kanadoje lietuvių išeivijoje buvo auginami ir auklėjami lietuviška dvasia, kiek įmanoma ugdant lietuviškos tapatybės suvokimą. Jaunam žmogui tai ne visada buvo įdomu ir, kaip tuomet atrodė, nereikalinga: tėvai ar seneliai nuolat kalba apie neegzistuojančią valstybę, kurios čia niekas nežino. Bet prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės sąjūdžiui tai, kas buvo tėvų įdiegta, kažkaip iškilo į paviršių ir pasidarė labai svarbu. Taip visa mūsų karta atrado Lietuvą iš naujo, ir man pačiam tai buvo postūmis susidomėti giliau Lietuvos istorija. Dabar suprantu, kaip svarbu kad mūsų tėvai neprarado to tikėjimo, kad mūsų diplomatai ir toliau, kitiems atrodė – kad beviltiškai, gynė okupuotos valstybės reikalus ir jos galimą ateitį. Iš esmės jie vieninteliai Vakaruose, laisvajame pasaulyje, neleido užmiršti apie komunizmo aukas ir jo grėsmę. Mano kanadietiškos kilmės biografija turbūt padeda rašyti apie Lietuvą kitaip nei rašo joje gyvenantys rašytojai, tarsi iš savotiško kelio vidurio – nebūnant nei per arti, nei per toli. Knygų mugėje ar susitikimuose matau, kad skaitytojai atpažįsta ir supranta mano aprašomą Lietuvą.
Antanas Šileika pasidalino ir savo ateities kūrybiniais planais. Jau artimiausiais metais turėtų pasirodyti du nauji romanai. Vienas iš jų irgi susijęs su pokario pasipriešinimo tema, su Lietuvoje žinomo vaikų rašytojo Kosto Kubilinsko gyvenimo istorija. Jaunas gabus poetas, norėdamas išsaugoti savo galimybę rašyti, rinkosi skaudžių išdavysčių kelią. Būsimajame romane bus svarstomi kūrybos ir politikos sankirta, talento ir prisitaikymo, išdavystės vertė ir kaina.
