Rugsėjo mėnesį minėjome svarbią Lietuvai ir Kanados valstybei, Kanados lietuvių bendruomenei sukaktį. 1991 m. rugpjūčio 26 d. Kanados parlamentas priėmė sprendimą atnaujinti su neseniai Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia Lietuvos valstybe diplomatinius santykius, o rugsėjo 2 d. Vilniuje jau buvo pasirašytas istorinis susitarimas.
Spalio 2 d. LR ambasada Kanadoje, KLB Toronto apylinkė ir KLJS Anapilio sodybos salėje surengė šios sukakties minėjimą. Ta proga Kanados lietuvių muziejus-archyvas surengė virtualią parodą, kurią galima matyti tinklalapyje lithuanianheritage.ca.
Saulėto šeštadienio popietę į Anapilio sodybos didžiąją sale po ilgesnės pertraukos rinkosi minėjimo dalyviai ir svečiai, prieš tai pagal pandemijos taisykles, praėję skiepijimo pažymų patikrinimą. Salėje taip pat pagal Covid19 pandemijos taisykles svečiai ir dalyviai buvo susodinti saugiu nuotoliu. Dar nesame išsivadavę iš pandemijos grėsmių, tad tenka paklusti saugumo reikalavimams.
Renginio programą rikiavo ir svečius bei kalbėtojus pristatė Darius Skusevičius, LR ambasadorius Kanadoje. KLB Krašto valdybos pirnininkas K.Deksnys priminė apie KLB veiklą, siekiant, kad Kanados ir pasaulio viešojoje politikoje nebūtų užmiršta Lietuvos okupacija. Rengiami protesto mitingai, minėjimai, susitikimai su politikais buvo parama Lietuvos nepriklausomybės judėjimui. Kritiškomis dienomis lietuvių bendruomenės atstovų ryšiai su Kanados politikais ir spauda padėjo nepriklausomos Lietuvos vyriausybei sulaukti iš Kanados vyriausybės pripažinimo ir konkrečios paramos. Todėl šiandien bendruomenė džiaugiasi, matydama tokį įvairų ir kūrybingą bendradarbiavimą tarp abiejų valstybių,ji visada pasirengusi būti ir toliau šių ryšių tarpininke
Mantas Adomėnas, Lietuvos užsienio reikalų viceministras, pabrėžė, kad džiugina tokie abipusiai dalykiški abiejų valstybių santykiai. Dėkojame Kanados lietuvių bendruomenei, kuri daugelį dešimtmečių dirbo Lietuvos nepriklausomybės labui, o dabar stengiasi prisidėti prie nepriklausomos valstybės klestėjimo, būdama ryšininke tarp Kanados ir Lietuvos. Puikiausias tokio nuoširdaus ryšio pavyzdys – neseniai atrastų diplomato V Gylio saugotų dokumentų istorija. Tai nepaprastas Lietuvos valstybės turtas, kurį susiklosčius aplinkybėms, išsaugojo kanadietis Ch.Hopkins. Jis vertingus dokumentus sugrąžino Danguolei Juozapavičiūtei, o Lietuvos ambasadorius Kanadoje pasistengė, kad šie svarbūs Lietuvos valstybei dokumentai būtų saugiai grąžinti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Tikimės, kad tokie nuoširdūs ryšiai, užsimezgę prieš tris dešimtmečius, bus tęsiami ir ateityje stiprės.
Sven Spengemann, Kanados parlamento bendruomenių rūmų narys nuo Mississaugos ir Lakeshore apylinkės rinkėjų, savo pasisakyme priminė, kad Kanados vyriausybė, jos parlamentas tvirtai ir nuosekliai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius, nepripažindami okupacijos teisėtumo. Vėliau vieni iš pirmųjų pasaulyje pripažino nepriklausomos Lietuvos valstybės ir naujosios vyriausybės teisėtumą, buvo lobistais dėl Lietuvos narystės NATO, stiprino visokeriopus, tarp jų ir parlamentinius, ryšius su Lietuva. Minėjime dalyvavusi Faina Kuklianskaja, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, savo kalboje pabrėžė, kad Lietuvos žydai, patyrę abiejų – nacių ir sovietų – totalitarinių režimų smurtą ir prievartą, liko lojaliais Lietuvos piliečiais. Lietuvos žydai dalyvavo ir prieškario, ir Lietuvos 1990-ųjų nepriklausomybės kovose, rėmė Lietuvos siekį atkurti nepriklausomybę. Šiemet Lietuvoje minimas Holokausto 80-metis, pagerbiamos mūsų bendruomenės skaudžios netektys. Tačiau dabar, vertindami dabartį, matome, koks skirtingas žydų bendruomenės gyvenimas Lietuvoje nei buvo prieš 30 metų. Tada neturėjome galimybės mokyti savo kalbos, pažinti savo kultūrą ir religiją, nes sinagogos buvo sugriautos ar paverstos sandėliais. Šiandien nepriklausomoje Lietuvoje mūsų vaikai ir anūkai turi visas sąlygas tapatybei ugdyti, veikia mokyklos ir visuomeninės organizacijos. Sakome, kad dabar mūsų vaikai moko, tevus, nes jie auga kitomis sąlygomis, nevaržant jų kultūros ir saviraiškos.
D.Skusevičius ir svečias Lietuvos URM viceministras M.Adomėnas įteikė ypatingą apdovanojimą Artūrui Petrauskui, 1990-91 m.m. parlamento apsaugos ir gynybos dalyviui, Sausio 13-osios atminimo medalį.
Neeilinis apdovanojimas įteiktas ir Danguolei Juozapavičiūtei-Breen, Kanados lietuvių muziejaus-archyvo vadovei. Lietuvos Centrinio archyvo vadovai Lietuvos archyvų 100 – mečio proga, šiai Kanados lietuvei skyrė patį garbingiausią apdovanojimą “Archyvaro garbės ženklą” su padėka už lietuvių išeivijos ir kartu Lietuvos dokumentinio paveldo saugojimą ir sklaidą; už lietuviškos tapatybės saugojimą išeivijoje savo asmeniniu pavyzdžiu ir buvimą lietuve ne Lietuvoje.
Kartu kaip atminimo ženklas jai įteiktas įrėmintas Kanados ir Lietuvos memorandumo, priimto 1991 rugsėjo 2 d. Vilniuje, kopijos. Tokios pat simboliniai atminimo ir padėkos ženklai įteikti Kanados lietuvių bendruomenės buvusiems ir dabartiniams vadovams bei visuomeninkams, įvairiais būdais 1989-1991 m.m. prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomybės siekių ir valstybės įtvirtinimo darbų: Vytautui Birėtai, Kazimierui Deksniui, Algiui Juzukoniui, Algiui Pacevičiui, Joanai Kuraitei, Alvydui Sapliui.
Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga URM ministro padėka už darbą lietuviškoje išeivijos spaudoje įteikta Siginai Katkauskaitei, “Tėviškės žiburių“ tinklalapio redaktorei.
KLMA administratorė Danguollė Juozapavičiūtė-Breen pristatė naujausią šiai progai skirtą virtualią parodą. Paroda tekstais, dokumentų kopijomis, archyvinėmis nuotraukomis ir ištraukomis iš spaudos rašinių pasakoja apie Kanados ir Lietuvos diplomatinių santykių istoriją. Tai įtaigus dokumentinis pasakojimas apie dviejų valstybių bendradarbiavimą ir draugystę, šių stiprėjančių dvišalių ryšių tarpininkę Kanados lietuvių bendruomenę.
Atlikėjai iš Lietuvos solistas Rafailas Karpis ir pianistas D.Mažintas pakvietė klausytis muzikinės programos. Joje skambėjo gerai pažįstamos melodijos iš muzikinių spektaklių, lietuviškų operų arijos ir populiarios dainos.
Po renginio svečiai aplankė šv. Jono lietuvių kapinėse Kanados lietuvių pastatytą paminklą žuvusiems uz Lietuvos laisvę, jo papėdėje padėjo atminimo vainiką.
Kanados ir Lietuvos diplomatinių santykių atstatymo 30-metis paminėtas ir kitais renginiais. Šia proga spalio 1 d. Otavoje, Nacionalinėje meno galerijoje, buvo pristatytas festivalis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bei 13-oji Kauno bienalė, kurią pirmą kartą kuruoja Kanados atstovė J. Drouin-Brisebois, vyko Lietuvos atlikėjų R. Karpio ir D. Mažinto koncertas.
Spalio 3d. Holly Blossom Temple, Toronte, Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas atliko specialią dainų programą jidiš kalba “Laiškai iš praeities”.
Visi minėti renginiai buvo tiesiog transliuojami per You Tube kanalą, juos galėjo matyti visi norintys.
Renginio vaizdo įrašas:
Nuotraukose: akimirkos iš šventinių renginių Toronte ir Otavoje
