Norite tikėkite, norite – ne, bet lobiai randami ne tik pasakose. Šią vasarą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Istorijų namuose buvo pristatytas šiemet Vilniaus rajone rastas ir muziejui saugoti perduotas XIV šimtmečio lobis. Vertingiausia jo dalis – tai 54 sidabrinės monetos ir sidabro lydiniai.
Daugiausiai lobyje Jogailos laikų monetų, datuojamų apie 1388–1390 m., jų net 34. Pačios seniausios lobio monetos – tai Čekijos (Bohemijos) grašiai kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (1310–1346). Lobyje ir ir kiti Bohemijos pinigai – penki Karolio I (IV) (1346 –1378) grašiai ir dešimt Vaclovo IV (1378–1419) grašių. Anuomet šie pinigai cirkuliavo kaip universalūs visoje Centrinėje ir Rytų Europoje. Lobį Vilniaus rajone, Raišiuose rado žmogus, naudodamasis metalo detektoriumi. Vėliau apie mėnesį teritoriją tyrinėjo archeologai. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus vedėjo Povilo Blaževičiaus, tai buvo turbūt didžiausia Lietuvoje lobio vietoje ekspedicija, kuri vyko sutarus Lietuvos nacionaliniam muziejui, Archeologijos centrui, Kultūros paveldo departamentui ir žemės savininkams. „Vėlgi, lobis skambus pavadinimas. Archeologams tai gali būti papuošalų, ginklų lobis, paslėptas tam tikroje vietoje, ar dėl kažkokios suirutės, ar šiaip saugoti. Šiuo atveju lobis yra sidabriniai dirbiniai, iš kurių didžioji dalis monetos, keli lydiniai ir sidabrinis žiedas“, – pasakojo P. Blaževičius. Jis pasakojo, kad buvo išžvalgyta maždaug futbolo aikštės dydžio teritorija, nes dirbiniai buvo labai plačiai išsibarstę: „Galime konstatuoti, kad toje erdvėje kažkur greta turėjo būti tam tikra gyvenvietė. Tai irodo nemažai buitinės keramikos fragmentų, puodų liekanos, keletas peiliukų, spynos fragmentas ir tt. Visi tie dirbiniai rasti pasklidę labai plačiai, o ta teritorija buvo nuolat dirbama, per ilgą arimą plačiai pasklido, ir mums ilgai užtruko ištirti, patikrinti visą aplinką, kad nieko neliktų pamiršta“. Pasak jo, sunku pasakyti, ar tai yra visas lobis – gali būti, kad jau anksčiau kažkas rado ir surinko kitus dirbinius: „Kam priklausė lobis, sunku pasakyti – ar tai didikas, ar pirklys, ar riteris – bet akivaizdu, kad tai buvo pasiturintis žmogus, kuris dėl kažkokių priežasčių tų vertybių nebegalėjo pasiimti“. Numizmatikos rinkinių skyriaus specialistas, numizmatas Eduardas Remecas pasakojo, kad tikslią lobio vertę nustatyti labai sunku, nes beveik neturime šaltinių, kokios Lietuvoje buvo kainos – galima tik daryti prielaidas, remiantis išlikusiais Kryžiuočių ordino ir Lenkijos rašytiniais šaltiniais. „Tai vien už tuos pinigus buvo galima nusipirkti gerą žirgą ir kalaviją, tai pilna ginkluotė. Arba tris jaučius, o už likusius visą kiaulių bandą. Arba ūkelį ir jame ūininkauti. Tiriant Raišių lobio radimo vietą, aptikti 62 vienam komplektui priskirtini daiktai, datuojami XIV a. pabaiga. (1377–1392), beveik visos monetos – apie 1388–1390 metus. Trys monetos yra ankstyvesnės, tai – portretinė, datuojama apie 1386–1387 m., ir dvi monetos su neskaitomu įrašu bei liūtu, greičiausiai nukaldintos apie 1377–1386 m., kai Jogaila dar nebuvo išrinktas Lenkijos karaliumi. Be monetų, lobyje yra du XIV a. 4 ketvirčio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ½ rublio tribriauniai lydiniai (poltinos), sidabro lydinio fragmentas ir XIV a. sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi. Lobį tyrinėję muziejaus numizmatai vertingiausia jo dalimi laiko būtent monetas.
Nuotraukose: Lietuviškas lobis parodytas Istorijų namų lankytojams parodoje
