Lietuviškas šokis Otavos šventėje – pokalbis su Romu Jonušoniu

ADVERTISEMENT

N.Benotienės pokalbis su Romu Jonušoniu, Toronto lietuvių jaunimo ansamblio “Gintaras” vadovu, Lietuvių paveldo dienos Otavoje ruošos komiteto nariu.

Kanados Lietuvių dienos Otavoje savo programos dalimis primena dainų ir šokių šventes, ruošiamas Lietuvoje. Šokių ir dainų dalies paruošimui organizatoriai pasikvietė gabiausius ir veikliausius Kanados lietuvių išeivijos vadovus. Šokių dalies programa rūpinasi Toronto šokių grupės “Gintaras” vyriausias vadovas Romas Jonušonis, kuris dalinasi savo mintimis ir pastebėjimais abie būsimą smagią dvigubą šventę: Kanados 150-tą gimtadienį ir Kanados Lietuvių paveldo dienas. “Ši šventė yra organizuojama panašiai kaip vykdavo Toronte “Karavanas” ar vėliau Mississaugoje “Karassauga”, kuri vyksta ir toliau, bet, aišku, jau be lietuvių pavilijono” – sako Romas Jonušonis. – Otavoje šokėjai pasirodys 3 kartus po pusę valandos. Šiems pasirodymams grupės ruošia repertuarą savo nuožiūra, nes kiekviena grupė pasirodys atskirai”.

– Kas parinko šokius ir kokio amžiaus šokėjų grupės dalyvaus šventės jungtiniuose šokiuose?

– Visos šventės uždarymui yra numatyta pabaiga, kur scenoje kartu pasirodys dainininkai ir šokėjai, kažkas panašaus į ansamblių vakarą. Šiuos šokius parinko pagrindiniai šios šventės meno vadovai Kristina ir Aleksandras. Pasirodymų pabaigoje bus šokami 8 šokiai, skirti įvairaus amžiaus šokėjams – nuo vaikų iki suaugusiųjų, kai kurie iš jų bus šokami daugiau nei vienos šokių grupės. Šioje šventėje norą dalyvauti pareiškė keturios grupės, sudarydamos maždaug apie 100 šokėjų būrį. 

– Jūs esate vyriausias šokių dienos vadovas. Kokios Jūsų pareigos, kokie sunkumai tobulai atlikti šias pareigas?

– Aš manau, čia yra labai pagražintas pavadinimas “vyriausias šokių dienos vadovas”, gal, sakyčiau, daugiau koordinatorius ar tarpininkas tarp šokių grupių ir pagrindinių organizatorių. Taigi, mano pareigos ir yra susisiekti su šokių grupėmis, kurios nori dalyvauti, o dabar deriname su jomis repertuarą, kas ir kokius šokius šoks baigiamojoje programos dalyje. Jiems reikia parūpinti šokių aprašymus, muziką, atributiką. Čia nėra dideli darbai, bet juos vis tiek reikia padaryti. Sunkumai tik tokie, kad per trumpą laiką reikia atlikti nemažai darbų, o norisi, kad viskas pasisektų ir kad žiūrovas ir dalyvis būtų patenkinti. 

– Kaip užtikrinsite, kad šokių grupės gerai pasiruoštų šiai svarbiai šventei? Ar ruošiatės juos aplankyti, ar pasitikite vadovų profesionalumu?

– Aišku, čia visiškai turiu pasitikėti šokių grupių vadovais ir mokytojais, kad jų grupės būtų tinkamai paruoštos. Dalyvauti šioje šventėje pareiškė norą šios grupės: Montrealio “Gintaras”, Kalgario “Klevelis”, Klyvlando “Švyturys” ir Toronto “Gintaras”, taigi, nuotoliai nėra maži, o šių grupių aplankymo išlaidos irgi nemažos.

– Kalbant apie išlaidas, kas padės šokėjams dėl šio renginio ir kelionės finansinių išlaidų?

– Kiekviena grupė turi pati užsimokėti už visą savo kelionę. Aišku, kreipiamės ir į bendruomenes, fondus, bankelius, bet vis tiek pagrindinis rėmėjas išlieka šokėjų tėveliai, kurie remia savo vaikus ir tuo pačiu puoselėja lietuvišką kultūrą

– Ar teko anksčiau dirbti su šiais šokėjais ir jų vadovais? Kodėl tarp kanadiečių lietuvių viena grupė iš Klyvlando, JAV?

– Visos šios grupės yra man žinomos; su vienomis susitikome išeivijos šventėse, su kitomis susipažinti teko koncertų metu. Klyvlando grupę pakvietė šventės meno vadovai. Aš labai gerai žinau šią grupę, esu vadovių geras draugas ir tikrai džiaugiuosi, kad jie bus su mumis, jie pagausino ir šventės šokėjų skaičių. Pasižiūrėjus į šokių grupių skaičių, matome, kad jau laikas rimtai susirūpinti. Aš vis galvoju, kas vyksta, kodėl nyksta šokių grupės, kas buvo blogai padaryta? Gal žmonės, perimdami vieną ar kitą šokių grupę, neįvertino savo galimybių, nepagalvojo, kad tai sunkus ir pasiaukojantis darbas, ir tik norėjo išgarsėti? Man asmeniškai visos lietuviškų šokių grupės yra savos ir neskirstau jų į kanadietiškas, amerikoniškas ar punskietiškas. 

Kiekviena bendruomenė džiaugiasi, turėdama gausius chorus, energingas šokių grupes, nenuilstančius ir kūrybingus jų vadovus. Mūsų Toronto lietuviai, be abejonės, plos ir gėles po kojomis mes “Gintaro” ansambliečiams ir visiems dalyvaujantiems Kanados lietuvių paveldo dienose – garsinantiems mūsų krašto tradicijas, šokius, dainas ir mūsų lietuvišką vaišingumą. Atvažiuokit į svečius ir visi kartu, besidžiaugdami vieni kitais, pabūkime ir svečiais, ir šeimininkais. 

Nijolė Benotienė

 

Romas Jonušonis gimė Punske, šokti pradėjo būdamas 7 metų, o jo pirmieji mokytojai buvo Algis ir Alicija Uzdilai, tuometiniai Punsko kultūros namų choreografinio sambūrio “Jotva” vadovai. Šiame kolektyve Romas ir šoko visą laiką iki 1990 metų. 1995 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos institutą, choreografijos ir teatro fakultetą ir įsigijo pramoginio šokio pedagogo specialybę. Patirties įgijo, pora metų dirbdamas sportinių šokių klube “Ratuto”, vėliau dirbo “Jotva” ir Seinų lietuvių namų tautinių šokių vadovu. Nuo 2001 metų dirba Toronto lietuvių jaunimo ansamblio “Gintaras” jaunimo grupės mokytoju, nuo 2005 m. vadovauja visam ansambliui. Kartu su ansambliu dalyvavo paskutinėse trijose dainų ir šokių šventėse Lietuvoje ir trijose išeivijos šokių šventėse. Bostone 2012 metais buvo šventės meno vadovu. “Gintaro” ansamblis 2015 metais atšventė savo veiklos 60-metį.

Inf. iš rengiamo pasaulio lietuvių choreografų enciklopedinio žinyno