Kuo ypatinga lietuviška duona? Kokį ilgą ir nelengvą kelią jai reikia nueiti, kol ji patenka ant mūsų stalo? Kokios paslaptys apie ją? Ką mokiniai turėtų žinoti apie vieną pagrindinį žmogaus suvartojamą produktą? Tokie buvo mūsų, Kalgario lituanistinės mokyklos, netradicinės pamokos apie lietuvišką duoną tikslai. Nusprendėme, kad pamokos pradžioje būtų naudinga sužinoti, ką mokiniai jau žino apie tikrą lietuvišką duoną, kokios skonio savybes jie gali pavartoti, apibūdinant ją. Paragavę įvairios lietuviškos duonos, vaikai surašė būdvardžius apie duoną – „skani“, “saldi“, „minkšta“, „juoda“. Mokytoja Aida parode vaikams įvairių grūdų – rugių, kviečių, miežių, avižų. Vaikai kiekvieną jų ragavo, apibūdino spalvą, formą, skonį. Vėliau mokiniai paeiliui skaitė pasaką apie vilką, norėjusį išsikepti duonos. Taip, tai ilgas ir sunkus procesas. Vaikai išvardijo visus etapus nuo sėjos iki kvapnios duonos ant stalo. Džiugu, kad pamokos pabaigoje, kol grįžo prie būdvardžių apie duoną – atsirado žodžiai „rūgšti“, „skylėta“, „balta“, „apskrudusi“…
Taip, sena lietuvių patarlė „Be duonos sotus nebūsi“ aktuali ir šiandien.
Aida Labanauskas, Kalgario lituanistinės mokyklos vadovė ir mokytoja
