Gruodžio 10 d. Stokholme ir Osle buvo įteiktos šių metų Nobelio premijos. Premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna.
Vilniaus universitetas šia proga nusprendė simboliškai pagerbti, pasaulio mokslininkų nuomone, Nobelio chemijos premijos savo pasiekimais nusipelniusį profesorių Virginijų Šikšnį. Būtent prof. V. Šikšnys su savo komanda pirmieji pasaulyje, dar 2011 m., parodė, kad CRIPSR-Cas9 sistemą galima perkelti iš bakterijos, kuri tokią apsaugos sistemą turi, į bakterijas, kurios tokios sistemos neturi, ir ji naujoje aplinkoje gali puikiai funkcionuoti. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriui V. Šikšniui ir jo komandai universitetas skyrė išskirtinę – 100,000 eurų vertės tikslinę paramą programai „Gyvybės kodo perrašymas“ – už indėlį į pasaulinio lygio mokslo atradimus ir Vilniaus universiteto vardo garsinimą pasaulyje.
Ši premija profesoriui leis toliau plėtoti CRISPR technologiją arba imtis naujų mokslinių tyrimų universitete. Profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą yra apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kuria dalijosi su kitomis dviem technologiją plėtojančiomis mokslininkėmis – Max Planck instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.
Pagerbdama lietuvį mokslininką, Vilniaus savivaldybė įsteigė profesoriaus V.Šikšnio vardu pavadintą stipendiją. Kasmet ji sieks 10,000 eurų. Vilniaus miestas įsipareigojo stipendiją finansuoti bent penkerius metus su galimybe pratęsti šią programą. Stipendiją administruos VU. Į ją pretenduoti galės gabiausi aukštesnių studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, studijuojantys ir vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje.
Šią iniciatyvą kitąmet papildys ir dar viena – šalia VU Gyvybės mokslų centro bus pastatyta genų žirklių technologijai skirta skulptūra.
