Laisvės gynėjų diena Vankuveryje

Vankuverio lietuviai šiais metais sausio 13-ąją minėjo tragiškų įvykių trisdešimtmetį, kai Sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą žuvo 14 ir buvo sužeisti šimtai žmonių.

Paminėti Laisvės gynėjų dieną šiais metais visus Kanados lietuvius sukvietė Lietuvos ambasada Kanadoje, organizuodama simbolinį virtualų pagarbos bėgimą (ėjimą) „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtą Sausio 13-osios didvyrių atminimui bei pilietinį Neužmirštuolių lauko sodinimo vajų.

Sausio 13-osios trisdešimtmečio minėjimo savaitę Vankuveryje, Š. Vankuveryje, Coquitlam, Fort Langley, Surrey ir Vankuverio saloje, prisijungdami prie kitų lietuvių Kanadoje ir visame pasaulyje, mažose grupėse ar tik su savo artimiausiais, ir mūsų Br. Kolumbijos bendruomenės nariai dalyvavo pagarbos eitynėse/bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“.

Bėgusiųjų ir ėjusiųjų tarpe dalyvavo ir tą kraupiąją naktį prie Vilniaus televizijos bokšto budėjusi Audronė Stulgytė -Burokaitė bei prie Sitkūnų radijo stoties budėjusi Aistė Zevick.

Audronė prisimena tą naktį buvus labai šaltą. Pasak Audronės, susirinkę prie bokšto žmonės dainavo, stengdamiesi sušilti šoko prie laužų ir niekas net nenujautė “ateinančios tokios baisios tragedijos”. Audronė prisimena, kad “tankai ratais važinėjo jau ne vieną dieną ir žmonių jie nebaugino”. Budinčioje minioje, pasak Audronės, nuotaika buvo gera, kai staiga į ją pasuko ir pradėjo važiuoti tankai. 

Aistė Zevick tuo metu buvo abiturientė (dvyliktokė). Ji prisimena, kaip tą vakarą namie su mama “prisiklijavusios prie radijo” įdėmiai sekė naujienas iš Vilniaus, kuomet buvo pranešta, kad jeigu Vilniaus televizijos bokštas bus užimtas Sovietų armijos, mažosios siųstuvų stotys turės perimti žinių skleidimą. Buvo jaučiamas stiprus tautos nusiteikimas, kad lietuviai lengvai nepasiduos. Kadangi Aistė gyveno Kaune, Sitkūnų stotis jai buvo arčiau. Nepaisydama mamos atkalbinėjimų, 10 valandą vakaro Aistė kartu su kaimyne išskubėjo prie Stoties. Kauno gatvės buvo tuščios, bet merginoms nusigauti iki Sitkūnų padėjo vyriškis, kuris irgi važiavo budėti prie Stoties. Aistė prisimena, kad Sitkūnų radijo stotis buvo aptverta iš sunkvežimių ir automobilių pastatytomis barikadomis. Šalčio nepaisantys žmonės dainavo, dalinosi naujienomis. Pasak Aistės “buvo neramu, bet tas patriotiškas jausmas buvo stipresnis už baimę”.

Prisimenant ir pagerbiant tą dieną kovojusius ir kritusius kovoje už Lietuvos laisvę, sausio 9 d. grupelė Vankuverio lietuvių Pacific Spirit regioniniame parke ėjo simbolinį “Gyvybės ir mirties kelią” ir pasodino neužmirštuolių pievelę. Kiti tautiečiai dalyvavo pagarbos ėjime vietos kalnuose. kuriuose taip pat pražydo ne vienas Neužmirštuolių laukas.

Sausio 13-oji buvo minima ir Vankuverio lituanistinėje mokyklėlėje “Pelėdžiukų klubas”. Dauguma vaikų piešė piešinius LR ambasados Kanadoje organizuotam “Aš, Lietuva ir Laisvė” piešinių konkursui. Šeštadieninio užsiėmimo metu vaikams mokytojos pasakojo apie prieš trisdešimt metų įvykusius įvykius, jų svarbą Lietuvos kelio į laisvę istorijoje, buvo rodomas istorinis filmukas. Uždegus atminties žvakelę mokiniai giedojo himną, kartu dainavo “Brangiausios spalvos”, “Laisvė”, “Nupiešiu Lietuvą” bei “Aleliuja”.

Esame dėkingi visiems mūsų tautos didvyriams už apgintą Lietuvos laisvę ir džiaugiamės, kad yra tokių gražių iniciatyvų, juos prisiminti ir pagerbti.

Rūta Vrubliauskaitė – Tryon, autorės ir dalyvių ntrs.