KLMA parodoje – lietuviškos veiklos ir darbų dešimtmečiai

Advertisement

Naujausioji Kanados lietuvių muziejaus-archyvo paroda, beje, pirmoji, kurią po priverstinės pandeminės pertraukos galima pamatyti ne kompiuterio ekrane, o muziejaus parodų salone, skirta dviejų  pačių svarbiausių Kanados lietuvių organizacijų sukaktims. Kanados lietuvių bendruomenė mini 70-ąsias, Kanados lietuvių fondas 60-ąsias veiklos metines. Pasitinkant šias sukaktis, muziejaus archyvo darbuotojai ėmėsi nelengvo uždavinio: vaizdais, skaičiais ir archyvinėmis nuotraukomis, garso įrašais papasakoti apie šių dviejų lietuviškų institucijų Kanadoje veiklą ir jų įtaką čia gyvenantiems tautiečiams, jų vaikams. Šios abi institucijos vienaip ar kitaip yra palietusios daugelio mūsų, įvairiais keliais ir įvairiu laiku atvykusių į Kanadą gyvenimus, padėjusios išlaikyti ne tik bendruomeniškumo ryšius gyvenant toli nuo tėvynės, bet ir išsaugoti tautinės tapatybės jausmą, sukuriant aplinką ir sąlygas jį ugdyti jau  išeivijoje gimusiai kartai.

Muziejaus-archyvo parodų salone paroda sąlygiškai padalinta į dvi dalis, nors abiejų organizacijų veiklos istorija glaudžiai susijusi  viena kitą papildo.

Kanados lietuvių bendruomenė savo veiklą oficialiai pradėjo 1952 metais, kai po daugelio svarstymų ir susitikimų įvyko steigiamasis susirinkimas ir buvo nuspręsta sujungti atskiruose telkiniuose įvairiuose Kanados vietose jau pradėjusias veikti vietines lietuvių, vakarykščių atvykėlių iš pokarinės Europos DP stovyklų, bendrijas. Gyvenimas svetimoje, tegul ir svetingoje valstybėje, nežinia dėl sovietinių okupantų užimtos Lietuvos likimo ir ateities, skatino tautiečius burtis į visuomenines organizacijas, stengiantis, kad vaikai ir jaunimas neprarastų savo kalbos, tradicijų. Parodoje esančiame plakate vaizdžiai parodoma, kur Kanados platybėse telkėsi lietuvių  kolonijos, steigėsi pirmosios apylinkės, vėliau tapusios Kanados lietuvių bendruomenės pagrindu. Parodos plakatai nuotraukomis pasakoja apie pačių pirmųjų bendruomenes gyvenimo dešimtmečių veiklą. Nuostaba lydi matant itin gausų lituanistinių mokyklų, šokių ir chorų skaičių, sporto, skautų, ateitininkų organizacijas, meno parodas, dainų šventes ar kultūros dienų renginius .Lygiagrečiai su kultūrine veikla ne mažiau aktyvus ir politinis bendruomenės gyvenimas. Kanados lietuviai nenustojo vilties, kad Lietuva gali būti laisva. Vasario 16-osios minėjimai, baltiečių bendri protesto mitingai prie Sovietų ambasados, laiškai politikams, susitikimais su Kanados parlamento nariais, lietuvių jaunimo protesto akcijos -tai svarbi ir veiksminga Kanados lietuvių politinės veiklos dalis, siekiant, kad Kanada labiau remtų Lietuvos nepriklausomybes siekius. Politinė bendruomenės veikla ypatingai pagyvėjo, prasidėjus M.Gorbačiovo perestroikai ir atsiradus daugiau vilčių, kad Lietuvos nepriklausomybės siekiai gali išsipildyti. Kanados lietuviai jungėsi į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiklą, vėliau į Lietuvos valstybingumo stiprinimo darbus, dalyvaudami vajuje „Milijonas Lietuvai“ ir kituose renginiuose. Ši paroda verčia stebėtis buvusios veiklos įvairove ir gyvybingumu, be abejonės, padėjusiu išsaugoti lietuvišką tapatybę ir bendrystės jausmą, ryšius su pasaulio ir Lietuvos lietuviais.

Visu dešimtmečiu jaunesnis Kanados lietuvių fondas, įsteigtas 1962 -ųjų metų rudenį. Parodoje nuotraukų rinkiniais ir skaičiais nuosekliai pasakojama apie šios institucijos pradžią ir augimą. Pirmasis įnašas į fondo taupyklę – $100. Pirmasis išmokėtas $1,000 buvo skirtas lituanistinėms mokykloms ir lietuvių jaunimo pasauliniam s kongresui Pirmieji įnašai į fondo iždą buvo kuklūs, ir fondo narių užmojis surinkti pirmuosius $100,000 atrodė sunkiai įveikiamas. Bet būgštavimai nepasitvirtino – augant fondo narių ir jo rėmėjų skaičiui gausėjo ir iždas.

Parodoje iš nuotraukų stenduose žvelgia pirmųjų dosnesnių aukotojų J.ir O.Strodomskių, T.ir A. Kojelaičių ir kitų veidai. Fondo istorijoje pati dosniausia rėmėja Genovaitė Kuzmienė, paskyrusi lietuviškos veiklos paramai $1mln. Sumanių fondo valdybos narių ,investavimo grupės dėka sukauptos lėšos gausėjo, tuo pačiu didėjo parama įvairioms lietuviškoms organizacijoms, lituanistinėms mokykloms, lietuviškai spaudai, sportininkams, Vasario 16-osios gimnazijai. Nelengva išvardinti per šiuos dešimtmečius fondo paremtus projektus, renginius, lietuvių bendruomenės iniciatyvas ir lietuvių studentams išmokėtas stipendijas. Apie šiuos fondo remiamus  darbus parodos rengėjai papasakoja originaliu būdu. Kas lankėsi parodų salone, tikriausiai, pastebėjo patalpos kolonas, papuoštas  savotiškomis  girliandomis – armonikomis su daugybe įrašų. Čia išvardinti visi fondo paremti projektai ir visi studentai, per 60 metų gavę Fondo stipendiją. Jų tikrai nemažai – 236. Šiuo metu fondo ižde daugiau kaip $10mln. Kasmet iš gaunamo pelno Kanados įvairių lietuviškų organizacijų paramai ir stipendijoms išmokama $202,200. Nepamiršta ir Lietuva- jos tremtinių organizacijoms, lietuviškai spaudai ar ligoninių paramai išmokėta $950,000 paramos.  Taip pat nuo 2017 metų fondas rūpinasi ir kun. P.Ažubalio stipendijų fondu.

Visą šią turtingą skaičiais ir faktais istoriją į plakatus ir vaizdo įrašus sudėliojo muziejaus archyvas, kurio veiklą ir remia abi šios lietuviškos organizacijos Kanados lietuvių bendruomenė ir Kanados lietuvių fondas. Turbūt visų paramos gavėjų vardu parodos rengėjai ant centrinės parodų salono sienos pakabino didelį padėkos fondui šūkį. „AČIŪ!”

Aprėpti minimus veiklos dešimtmečius  ir  juos sutalpinti į plakatus parodos rengėjams kuratorei Danguolei Juozapavičiūtei-Breen ir jos talkininkams nebuvo lengva, pareikalavo nemažai darbo valandų ir svarstymų. Muziejaus archyvuose saugomos baltai juodos nuotraukos ar jų kopijos pasakoja apie pirmųjų bendruomenės dešimtmečių veiklą , spalvotuose vaizduose atsispindi jau vėlesni ir dabartiniai dešimtmečiai. Čia galima pamatyti seniai pažįstamus veidus ir išgirsti garso įrašus iš buvusių švenčių ir renginių, Juos iš senųjų archyvinių įrašų į kompiuterio ekraną perkėlė muziejaus audio ir video specialistas Aleksandras Valavičius. Nuotraukas ir statistikos įrašus pagal temas į informatyvius ir patrauklius plakatus sudėliojo grafikos dizainerė Akvilė Minkevičienė, vertimu pasirūpino Gabija Petrauskienė. Šiai parodai sukurtus naujus stendus papildė anksčiau sukurtieji ir spėję pabūti Lietuvoje. Jie buvo pristatyti 2018 metais Vilniuje, pirmosios Pasaulio lietuvių dienos metu parodoje Rotušės aikštėje. Kanados  būstinėje juos matė šimtai šios šventės dalyvių: lietuviai is viso pasaulio kampelių, Lietuvoje gyvenantys tautiečiai, parodą aplankė ir tuometiniai Lietuvos vadovai. Po to paroda buvo perkelta į valstybinę Martyno Mažvydo biblioteką Vilniuje bei  pristatyta Kaune, prezidento v. Adamkaus bibliotekoje. Tikėtina, kad ši paroda vėliau pasieks įvairius Kanados lietuvių telkinius, primindama apie buvusios veiklos dešimtmečius ir paskatindama lietuviško visuomeninio gyvenimo atsinaujinimui.

Parodos kuratorė Danguolė Juozapavičiūtė-Breen