Vilniaus senamiestis ir vilniečiams, ir svečiams – pati patraukliausia Lietuvos sostinės dalis. Bet pastebimai spartėjantis statybų verslas ir Seime siūlomi jam palankūs įstatymai kelia grėsmę architektūros paveldui. Apie tai Lietuvos kultūros, paveldo apsaugos darbuotojai, eiliniai vilniečiai savo protesto renginiu prie Seimo rūmų įspėja valdančiuosius. Pikete improvizuotos kultūros laidotuvės, stiklainių, simbolizuojančių jau suniokiotą Vilniaus vertingų pastatų aplinką, paroda atspindi skaudžią ir dažnai nelygią kovą tarp pelningo verslo ir kultūros vertybių apsaugos.
Protesto organizatoriai įspėja, kad vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo redakcija sudarytų sąlygas kultūros paminklų ir kitų paveldo vertybių teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines ir kt. svetimkūnius rekonstruoti į daugiabučius ir viešbučius, taip dar labiau įtvirtinant paveldui pražūtingą tendenciją, kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai namai. Jei siūlomos nuostatos būtų priimtos, kaip teigia protesto organizatoriai, netrukus turėsime ką laidoti – savo kultūros paveldą, ir ką pardavinėti – garažus, sovietmečiu pastatytus vertingiausių paminklų teritorijose
.
Viena protesto akcijos rengėjų, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė sakė, kad šios surengtos laidotuvės-varžytinės – ne šiaip sau. Minėtas įregistruotas projektas, organizatorių supratimu, atvertų kelią dalies Lietuvos vertingiausio paveldo užstatymui. „Pagal siūlomą įstatymo projekto redakciją, saugomi būtų tik tie kultūros paminklai, kurių teritorijose nėra svetimkūnių – sovietmečiu pristatytų garažų, sandėliukų ir kitų panašių menkaverčių pastatų. Tie objektai, kur yra tokių pastatų – virstų statybvietėmis. Būtent toks modelis buvo panaudotas užstatant daugiabučiais Vilniaus Misionierių ansamblį. Jeigu prisimintume, ten stovėjo sovietmečiu pastatytas ligoninės pastatas. Anuomet inteligentai, architektai protestavo prieš to ansamblio naikinimą. Ten buvo sovietinė slėptuvė nuo atominių bombų, transformatorinė – šitie objektukai išsivystė į tokį daugiabučių kvartalą, stovintį ant paties kalno šlaito, darkantys istorinę panoramą. Tai, ką siūlo Vyriausybė, ir tai, ką įregistravo Seimo Kultūros komitetas – būtų būtent toks kelias“, – įsitikinusi R. Kalinauskaitė.
Protestuotojai tvirtina,kad siūlant minėto norimo priimti įstatymo pataisas, neatsižvelgta ne tik į Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte pateiktą žinovų nuomonę, jos siūlytą įstatymo redakciją, bet ir į Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos akredituoto nacionalinio komiteto ICOMOS Lietuva, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Kultūros paveldo centro, kelių Vilniaus ir Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų raštuose išdėstytus argumentus.
„Dėl to prašysime, reikalausime, kad ištaisytų savo klaidą, kad Seimo Kultūros komitetas atsiimtų tą įregistruotą projektą, kad iš naujo svarstytų tą klausimą, kad pateiktų tokią įstatymo pataisą, kuri iš tikrųjų užtikrintų vertingiausių paveldo objektų apsaugą. Pasiūlytoje redakcijoje kalbama tik apie kultūros paminklus, nors puikiai žinoma, kad nemažai nacionalinio reikšmingumo paveldo objektų nėra paskelbti paveldo paminklais. Nežinau, kokios to priežastys – paminklu nebuvo toks šedevras kaip Misionierių ansamblis, nei Vizičių vienuolyno ansamblis, su kuria Vilniaus senamiestis yra priimtas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, Trakų Vokės dvaro sodyba su Andre parku taip pat nėra kultūros paminklas. Šiame projekte kalbama tik apie kultūros paminklus – paliekant kitus nacionalinio reikšmingumo objektus neapsaugotus“, – pastebėjo R. Kalinauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė, viena iš šio protesto organizatorių. Protestuotojų viltis, kad Seimas priims pataisas, kurios gins Lietuvos senosios architektūros paveldą, bet ne statybų verslo interesus.
