Vis daugiau užsieniečių dėl įvairių priežasčių renkasi Lietuvą kaip tikslo valstybę, sako Migracijos departamento atstovė. „Tendencijos rodo, kad vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip tikslo valstybę – ir darbui, ir mokslui, ir studijoms, ir šeimos susijungimui“, – Lietuvos Seimo Ateities komitetui tokias išvadas tpateikė migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis. Pasak specialistės, imigracijos srautai Lietuvoje didėja. Jos pristatytais duomenimis, 2023 m. pradžioje užsieniečių Lietuvoje buvo 189,400. (2022 m. – 100,200, 2021 m. – 87,300). Daugiausia atvyko ukrainiečių (94,800.), baltarusių (48,800) ir rusų (15,700.). Beveik po 2,000 imigrantų atvykę iš Kirgizijos ir Uzbekistano, apie 1,400 – Indijos ir Tadžikistano. Per 2022 m. į Lietuvą atvyko apie triskart daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų nei metais anksčiau – tokiems užsieniečiams pernai suteikti 3,924 leidimai laikinai gyventi, kai 2021 m. jų išduota 1,265. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje leista gyventi jau 571 asmeniui. Tarp atvykusiųjų didžiąją dalį jų sudaro 18-59 metų asmenys, tačiau į Lietuvą darbo pagrindu atvyksta ir vyresnio amžiaus žmonių, studentų. Užsieniečiai, kurie turi leidimus darbo pagrindu yra ir vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat nemažai studentų atvyksta į Lietuvą. Tuo metu šiemet leidus užsieniečiams prašymus laikinai gyventi Lietuvoje pildyti per išorės paslaugų tiekėjus, kaip rodo L. Voišnis pristatyti duomenys, nuo vasario iki balandžio šia 34 šalyse veikiančia galimybe pasinaudojo 2831 asmuo – daugiausia Indijoje (630), Uzbekistane (395), Kirgizijoje (389), Turkijoje (291). 2,5 tūkst. jų suteikta darbo pagrindu.
Nuo s2023 m. sausio galioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais palengvintos imigracijos sąlygos: leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas sutrumpintas nuo 4 iki 3 mėn., aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Taip pat nuo sausio leidimą gyventi užsienietis, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, gali gauti dar būdamas užsienyje. Be to, nuo liepos nebeliks dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje galės ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje įsikūrusių kitų valstybių piliečių padvigubėjo ir jau gyvena per 100,000. Daugiausia jų atvyksta iš Baltarusijos ir Ukrainos.
