Ką stebėti 2017-aisiais Lietuvos politikoje

Pagal BNS žinias, pateikiam prognozuojamus svarbesnius 2017 metų Lietuvos politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius.

Euroskepticizmas. Rusijos grėsmė ir Europos Sąjungos finansinė parama turėtų pristabdyti Europoje plintančios euroskepticizmo bangos atėjimą į Lietuvos visuomenę, bet Briuselio veiksmai dėl ribojimo parduoti žemę užsieniečiams, biudžeto deficito ir „Lietuvos geležinkelių“ gali lemti didesnę Vyriausybės priešpriešą su ES institucijomis.

Rusijos grėsmė. Lietuva iki prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos tikisi pasirašyti sutartį dėl JAV karių statuso, per pirmąjį pusmetį Lietuvoje bus dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas su tankais ir pėstininkų kovos mašinomis . Rusija tai gali mėginti naudoti kaip pateisinimą dar didesniam Karaliaučiaus krašto militarizavimui. Daugiau aiškumo dėl NATO ateities ir JAV įsipareigojimų gali atsirasti po Briuselyje vėlyvą pavasarį planuojamo Aljanso viršūnių susitikimo. ES santykius su Rusija gali koreguoti rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje rezultatai. Lietuvoje tikėtinos aktyvesnės diskusijos dėl visuotinio šaukimo ir karinio rengimo mokyklose. Priimant sąjungininkus ir tęsiant kariuomenės modernizacija sunkumų gali sukelti per mažai išvystyta infrastruktūra.

Kaimynai. Europoje didžiausią prioritetą Lietuva ir toliau turėtų teikti santykiams su Vokietija. Nors Vyriausybė deklaruoja siekį atkurti stipresnius dvišalius ryšius su Lenkija, Varšuva proveržio nežada, kol nebus Lietuvos lenkams svarbių sprendimų dėl švietimo ir pavardžių rašybos. Santykiams su Baltarusija didelę įtaką darys Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės. Lietuvos diplomatija įsitrauks į derybas dėl britų pasitraukimo iš ES, o Lietuvos balsas greta Lenkijos bus girdimas dėl sąlygų emigrantams.

Emigracija. 2011–2014 metais emigracijos mastai nuosekliai mažėjo, bet 2015 ir 2016-aisiais išvykstančiųjų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo. 2017-aisiais gali pasimatyti pirmieji ženklai, kokią įtaką emigracijai daro „Brexit’as“ ir naujosios Lietuvos vyriausybės sprendimai.

Pabėgėliai. Į Lietuvą toliau bus vežami pabėgėliai, bet ES 1105 žmonių kvotos iki metų pabaigos pasiekti turbūt nepavyks. To nepadarys ir daug kitų Europos šalių, o pabėgėlių išvykimas į Vokietiją ar Skandinaviją gali sėti dar didesnes abejones dėl kvotų programos tikslingumo.

Kultūra. Lietuvos kultūros sostine tampa Klaipėda. Pavasarį turėtų paaiškėti, ar uostamiesčiui pavyks užsitikrinti ir Europos kultūros sostinės vardą 2022 metais, ar Klaipėdą nurungs Kaunas. Vilniuje antroje metų pusėje bus atidaryta sutvarkyta atnaujinta Lukiškių aikštė. Bus minimos lietuvių kilmės prancūzų kalbininko Algirdo Juliaus Greimo 100-osios ir rašytojos Ievos Simonaitytės 120-osios gimimo metinės. Rugpjūtį Vilniaus Vingio parke koncertą surengs britų žvaigždė superžvaigždė britas Robbie Williamsas

Vaidotas Beniušis