Kasmet apie birželio 22 – 24 d. būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Buvo manyta, kad trumpiausia naktis tai stebuklinga naktis. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika.
Papročiai
Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių.
Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.
Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės.
Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.
Visiems gerai žinoma, kad Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Lietuviai nuo seno jo eidavo ieškoti vidurnaktį. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.
Kadangi Joninės – šv. Jono diena, dabar yra paplitęs paprotys birželio 24 d. sveikinti Jonus ir Janinas. Vardas Jonas žinomas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Lietuvoje iki šiol išlikęs paprotys Joninių išvakarėse nupinti ąžuolo vainiką. Girliandomis papuošiamos Jono ar Janinos namų durys, kiemo vartai, vainikas prikalamas ant durų ar pakabinamas ant durų rankenos.
Midsummer Day, St. John’s Day, or Summer Solstice
Saint Jonas’ Festival (aka: Dew Holiday, Midsummer Day or St. John’s Day) is a midsummer folk festival celebrated on June 24 all around Lithuania. In pagan times, Saint John’s Day was a time to honor water, fire, and nature. Lithuanians aimed to celebrate the summer solstice. After the spread of Christianity, this pagan celebration was made to coincide with the fest of Saint John on June 24th.
The feast of Saint John is the most joyous and popular summer festival. This day marks the year’s shortest night and longest day. In fact, night almost never comes on Saint John’s Day: as the last rays of the sunset dim in the west, the east begins to lighten with the first beams of dawn. The night is filled with omens, magic, secrets, and dangers. Large bonfires are set ablaze on hilltops and near rivers.
On this night it is believed that a magical fern will bloom. Whoever will find the miraculous red blossom will be able to understand the language or birds and animals and ALL the tongues of the world! Girls wore wreaths and later set them afloat on rivers and lakes to find out if they would marry or not in the following year.
Unmarried men and women drank, sang, and danced until the break of dawn. They would link arms and jump over the remains of a bonfire. If their arms remain linked, they would wed; if the smoke causes them to tear, much hardship (tears) will be born.