Neseniai paminėję Sausio 13-osios 30-metį, dar kartą prisiminėme Laisvės gynėjus ir jų aukos prasmę ir esmę. Už laisvę ir demokratiją reikia ne tik kovoti, bet ir ją GINTI. Ypač tai svarbu šių dienų kontekste, žvelgiant į kaimynus baltarusius, ukrainiečius, taip pat – pastarųjų savaičių Rusiją ar net JAV, kai buvo šturmuojamas Kapitolijus.
Ar prieš tris dešimtmečius apginta laisvė bus gyvybinga, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – ir Lietuvoje, ir išeivijoje. Būdama ES ir NATO, Lietuva turi vienas iš geriausių savo istorijoje sąlygų stiprėti ir klestėti. Kartu – ir patirti grįžtamosios migracijos augimą.
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) jungia jau 51-oje valstybėje esančias lietuvių bendruomenes, Lietuvos patriotus ir mūsų šaliai atsidavusius žmones, veikia daugiau kaip 230 lituanistinių mokyklų, kelios dešimtys tautinių šokių kolektyvų, chorai, teatrai, sporto klubai, sielovada, bibliotekos. Tai – tik trumpa lietuvių bendruomenių veiklų santrauka.
Lietuvybės puoselėjimo veiklas skatina ir jau 26-erius metus veikianti Lietuvos seimo ir PLB komisija, orientuota į Lietuvos ryšius su išeivija ir bendras pastangas kurti globalią, modernėjančią Lietuvą.
Esame dėkingi LR Seimo pirmininkei, visai Seimo valdybai ir visiems Seimo nariams, kurie, skaičiuojant nuo 1995 m., kai buvo įkurta šį komisija, pirmą kartą istorijoje vieningai balsavo už komisijos tęstinumą. Vieningai toliau rašoma šios unikalios ir svarbios komisijos istorija ir sklandžiai pradedamas darbas, nors ir pandemijos sąlygomis.
Kokie gi bus šios komisijos veiklos prioritetai įgyvendinant diasporos politiką? Esminis ir svarbiausias tikslas – dėmesys žmonėms.
Tris šio tikslo aspektus reiktų išskirti, kaip ypatingos svarbos:
Dėmesys lituanistiniam švietimui, kultūrai
Atsižvelgiantį skaitmenizavimą ir inovacijas šioje srityje, pereinant prie virtualių lituanistinių pamokų, virtualaus lietuvių kalbos mokymo, būtina į tai investuoti ir pritaikyti inovacijas.
Taip pat būtina skirti daugiau dėmesio tėvams, padedant jiems suprasti lietuvių kalbos mokymosi svarbą jų vaikams, reguliariai ir įtaigiai pateikiant moksliškai grįstus argumentus apie dvikalbystės naudą.
Labai svarbu skatinti užsienyje veikiančių šokių kolektyvų, chorų ar teatrų veiklas. Motyvuoti jų vadovus bei suteikti sąlygas jiems užmegzti ryšius su kolegomis iš viso pasaulio ir reguliariai savo žinias tobulinti Lietuvoje, nors veikla ir grįsta visuomeniniais pagrindais.
Apie pilietiškumo skatinimą užsienyje
Pasižiūrėkime į pilietiškumo sąvoką plačiau: tai svarbu prisiminti ne vien rinkimų metu; tai ir aktyvus dalyvavimas valstybės valdyme, jo kontrolėje, reikalui esant ir ginant ar garsinant Lietuvos vardą, domėjimasis ir rūpinimasis Lietuvos aktualijomis, savanorystė. Kalbant apie pilietiškumo skatinimo aspektą, noriu pasidžiaugti, kad pirmą kartą Lietuvos parlamento istorijoje turime Pasaulio lietuvių apygardoje užsienyje balsavusių LR piliečių išrinktą vieną Seimo narę – Aušrinę Armonaitę. Pasaulio lietuvių apygardoje buvo renkamas vienas, o gavome, drįstu teigti, net mažiausiai 5, iš kurių beveik visi – mano minėtos komisijos nariai. Tai Rūta Miliūtė, Andrius Bagdonas, Linas Jonauskas ir komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Dar kartą sveikiname visus juos ir džiaugamės, kad garbingai dalyvavote rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje ir tapote mūsų draugais ir diasporos ekspertais. Buvo be galo įdomūs politiniai debatai, organizuoti visame pasaulyje įvairių lietuvių bendruomenių. Pasidžiaugsiu, kad vieninteliai, kurie vyko gyvai, buvo Berlyne; juos man pačiai su komanda teko organizuoti.
Džiaugiuosi, kad šios komisijos darbe nebe naujokai yra ir kiti gerbiami Seimo nariai: Stasys Tumėnas ir Vytautas Juozapaitis, turintys didelę patirtį ir jau tapę išeivijos ekspertais ir PLB draugais.
Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas
Esame tikri, kad vienas svarbiausių komisijos veiklos leitmotyvų bus ir , kurį akcentuojame jau dešimtmetį. Tad mūsų klausimas Seimo nariams ir Lietuvos institucijoms išlieka: ar tikrai lauksime dar 4 metus, iki kito referendumo, kuris gali taip pat neįvykti? Ar tikrai susitaikysime su tuo, kad Lietuvos valstybė kasmet praranda mažiausiai po 1100 LR piliečių (Migracijos departamento duomenys), nes pagal galiojančius įstatymus, išvykusiems po 1990 m. negalima išsaugoti LR pilietybės, jeigu dėl kokių nors priežasčių įgijo kitos šalies pilietybę.
Kita vertus, kaip matome iš žiniasklaidos, yra Lietuvos pilietybės atkūrimo atvejų asmenims iš Pietų Afrikos, Izraelio ar kitur, kurie net nežino, kur Lietuva yra, nekalbant apie tai, kad neturi lietuvių kalbos, mūsų kultūros žinių pagrindų.
Veiklos finansavimo šaltiniai
Anksčiau ar vėliau, reikės grįžti ir prie tinkamo projektų finansavimo klausimo. Naujai pervadinant „Užsienio Lietuvių Departamentą” „Globalios Lietuvos” departamentu, turi būti užtikrintas ir projektais grįstas finansavimas. Ši tema reikalauja platesnės diskusijos ir šioje komisijoje.
Investuoti į diasporos politiką – nereiškia plėsti biurokratinį aparatą, bet skirti didesnį ir solidų finansinį dėmesį LB projektams, lituanistiniam švietimui, kalbos ir tapatybės išlaikymui per sportą, tautinius šokius, chorus ar tradicines šventes. Užtikrinti istorinės atminties išsaugojimą, skleidžiant žinią apie Lietuvą pasaulyje per Lietuvos įvaizdžio kūrimą, stiprinant lietuvių bendruomenes.
Kalbant apie finansavimą, noriu pasidžiaugti PLB ateities fondu, kuris buvo įsteigtas prieš metus. JAV lietuvių administruojamame fonde šiuo metu jau yra sukaupta $13.100 (USD). Jau šiais metais buvo uždirbta daugiau kaip $300 palūkanų, kurios papildė PLB iždą. Tai nėra daug, bet gera pradžia. Noriu pakviesti prisidėti prie šio fondo kapitalo augimo. Galime tik pasvajoti, bet gal kažkada, po dar 26 metų, „Globalios Lietuvos programa“ bus pilnai finansuojama šio fondo palūkanų resursais.
Noriu tik priminti, kad tiek PLB valdybos nariai, o mūsų yra 12, tiek PLB atstovai šioje komisijoje, kurių su pavaduotojais yra 20, tiek 51-os valstybėje esančių lietuvių bendruomenių visuomenininkų, tiek daugelis 230 lituanistinių mokyklų mokytojų, chorų ir šokių kolektyvų vadovų – mes visi dirbame visuomeniniais pagrindais, savanoriškai, be jokio finansinio atlygio.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į šiuo metu ruošiamą medžiagą PLB knygai pavadinimu „Pasaulio Lietuvių Bendruomenė – per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų 1990-2020”.
Vienas iš šios knygos pirmos dalies skyrių bus skirtas PLB finansinio indėlio pateikimui ir įvertinimui per 30 LR nepriklausomybės metų („Materialus ir finansinis PLB indėlis, labdaros, atstatant Lietuvos valstybę”).
Sutikite, kad ideologinę, patriotiškumo ir lietuvybės išsaugojimo išraiškos svarbą valstybei sunku finansiškai pamatuoti, bet, tikiuosi, ši surinkta informacija pagaliau atskleis ir įvertins diasporos finansinį indėlį į Lietuvos raidą per pastaruosius 30 metų.
Tad tinkamas „Globalios Lietuvos programos” finansavimas, parodant dėmesį žmonėms, stiprintų ryšius su Lietuva ir tuo pačiu atskleistų diasporos įvertinimą ir svarbą. Tai taip pat vienas iš svarbių punktų, kalbant apie diasporos politiką. Įprasminkime konkrečiais darbais ir stiprinkime šią komisiją, nepamiršdami, kokiomis pastangomis buvo kovojama už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Rodykime dėmesį žmonėms, kurie dirba neįkainojamą darbą lietuvybės labui. Skirkime pakankamas lėšas projektams ir konkrečioms veikloms.
Tikiuosi, kad po ketverių metų džiaugsimės rezultatais, kurie stiprina tiltus su Lietuvos diaspora ir prisideda prie gerovės valstybės kūrimo.
Dalia Henkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė
