Šį rudenį Kanados lietuviu muziejus-archyvas minės savo veiklos 35metį. Įsteigta 1989-aisiais, ši lietuvių bendruomenės institucija savo veikla tapo svarbia kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalimi. Pirmieji muziejaus metai buvo skirti kultūros paveldo rinkimo ir saugojimo darbams, vėliau savo veiklą nukreipė į Kanados lietuvių bendruomenės žmonių ir institucijų istoriją, jų kūrybinį paveldą. Dar vėliau atsirado galimybė su sukaupta istorine dokumentine medžiaga supažindinti ir Lietuvos visuomenę, kartu ieškant ir atrandant gilesnius lietuvių istorijos Kanadoje klodus. Artėjančios sukakties proga vėl sugrįžau į gerokai pasikeitusias erdvesnes muziejaus patalpas ir kartu su DANGUOLE JUOZAPAVIČIŪTE-BREEN, Kanados lietuvių muziejaus-archyvo direktore, aptarėme praėjusio penkmečio muziejaus darbus ir planus.
Danguolė Juozapavičiūtė-Breen: – Prisiminkime, paskutinė mūsų viešoji paroda muziejuje kaip tik buvo skirta Kanados lietuvių laikraščio „Tėviškės žiburiai“ leidybos 70 – mečiui. Po jos mus visus ištiko sunkus išbandymas – prasidėjusi COVID-19 pandemija ir su ja susiję visokie draudimai, bet kokios viešosios veiklos, bendravimo ribojimai. Dabar, prisimindama tą metą, galiu įvertinti jį kaip labai sunkų ir kartu kūrybingą. Iš pradžių iškilo daugybė klausimų: kas atsitiks su muziejumi, kur gausime lėšų jo išlaikymui, kaip dirbsime koronaviruso sąlygomis? Bet į šiuos klausimus radome ir atsakymus. Nutarėme nestabdyti veiklos, nes buvo darbų, kuriuos galėjome daryti atskirai, dirbti namuose ar muziejaus patalpose po vieną. Tad muziejus-archyvas buvo viena iš lietuviškų institucijų, kuri nesustabdė veiklos nė vienai savaitei. Tačiau buvo aišku, kad į muziejų pakviesti lankytojų negalime. Netikėtai gimė mintis, kurią padiktavo Anapilio parapijos sumanymas – pandemijos metu pakviesti žmones nusipirkti mėgstamų lietuviškų patiekalų tiesiog iš automobilių. Jų sumanymas rengti Drive Through Cepelinai mums davė mintį – surengti dokumentinę parodą ten pat, lauke, tiksliau, dideliuose pastato languose, prie kurių vyko lietuviškų patiekalų prekyba. Taip laukiantieji eilėje galėjo susipažinti su Šv.Jono lietuvių kapinių istorija, JAV – Kanados 1812 metų karo istorija ir lietuvių kilmės dalyvių sąrašais, pasakojimais kaip lietuviai imigrantai pasiekė Kanadą. Kiek vėliau parodinę veiklą perkėlėme į internetą, rengdami virtualias parodas, iš kurių ypač didelio susidomėjimo sulaukė JAV – Kanados 1812 metų karo istorija “Europiečių pėdsakai 1812 metų kare“. Ją pristatėme ir ZOOM platformoje aptardami su virtualios parodos lankytojais, atsakydami į jų klausimus. Iš viso per tą laikotarpį surengėme 7 virtualias parodas bei seminarus. Per tuos metus pradėjome rengti ir kilnojamąsias parodas, kurios pasikeitus viešosios veiklos ribojimams jau galėjo būti parodytos ne tik mūsų muziejuje, bet ir tolesniuose lietuvių telkiniuose. Tad šitas penkmetis mums tapo ir paieškų, ir kūrybingumo laikotarpiu, atradome naujų galimybių mūsų veiklai. Be įprastinių parodų muziejuje, išmokome rengti Drive Through, virtualias, kilnojamąsias parodas. Yra dar yra ir proginės – nedidelės parodos, laukiant muziejuje kokių nors svečių ir atstovų apsilankymo. Per pandemiją rinkome medžiagą apie gyvenimą neįprastu COVID-19 pandemijos metu, ateityje tikimės parengti parodą apie šį nelengvų išbandymų laikotarpį.
TŽ: – Kanados lietuvių muziejus – archyvas visai netikėtai tapo vienos svarbios Lietuvos valstybei istorijos dalyviu. Pasidalinkite šia istorija su skaitytojais
Danguolė Juozapavičiūtė – Breen: – Didžiausią staigmeną mums ir Lietuvos archyvams atnešė viena skambutis 2021m pavasarį. Paskambinęs žmogus paprašė leidimo užsukti į muziejų su ypatingu pasiūlymu. Kai jis su lagaminu atvyko ir parodė jo turinį, negalėjau patikėti: jame buvo seniai ieškomi labai svarbūs Lietuvai dokumentai – tarpukario Lietuvos svarbiausios tarpvalstybinės sutartys. Šiuos dokumentus iš Lietuvos, gelbėdamas nuo sovietų grėsmės,1939m. iš pradžių į Švediją, o paskui į Kanadą atvežė diplomatas V.Gylys, paskirtas konsulu Kanadoje, Toronte. Bet po staigios diplomato, o vėliau ir jo žmonos mirties šie dokumentai buvo pradingę. Jokios paieškos Švedijoje ar Kanadoje nedavė rezultatų. Pasirodo, jie kažkaip pateko buvusiam Gylių namo kaimynui, kuris dėl įvairių aplinkybių nesurado kam ir kaip juos sugrąžinti. 2021 metų pavasarį tik atsitiktinai atsidūręs Mississaugoje, lankydamas Šv. Jono lietuvių kapines, pamatė lietuvių muziejaus – archyvo iškabą ir nutarė kreiptis į mus. Tai buvo labai svarbi ir gera žinia Lietuvai, jos diplomatijai ir archyvams. Labai greitai šie radiniai buvo išgabenti į Lietuvą: tuo rūpinosi Lietuvos ambasadorius Kanadoje D. Skusevičius. Atrastieji dokumentai buvo pristatyti Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos valdovų rūmų įspūdingose parodose. Teko dalyvauti ir man, buvo labai gera matyti visų džiaugsmą, kad tokie svarbūs Lietuvai istoriniai dokumentai atsidūrė valstybės archyvuose. Prie to prisidėjo ir mūsų muziejus. 2022-ujų vasarą aš ir dokumentus sugražinęs Charles Hopkins dalyvavome priėmime pas Lietuvos prezidentą. Ten kanadiečiui buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, man ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. Kanados lietuvių bendruomenė šiuos labai svarbius dokumentus galėjo pamatyti virtualioje parodoje „Ilga kelionė namo – didysis atradimas“, dalyvaujant Lietuvos Centrinio archyvo direktoriui D.Žižiui ir buvusiam Lietuvos ambasadoriui Kanadoje istorikui dr.V. Žaliui.
TŽ: – Per šį penkmetį muziejaus parodos pasiekė parodų sales ne tik Kanadoje, bet ir Lietuvoje. Kaip muziejaus parodos buvo įvertintos kitur?
Danguolė Juozapavičiūtė – Breen: – Pasibaigus pandemijos ribojimams, jau galėjome parodinę veiklą perkelti iš virtualios į tikrąją erdvę. Anksčiau parengta virtuali paroda “Europiečių pėdsakai 1812 metų kare“buvo pristatyta muziejuje, o dar vėliau iškeliavo į Old Fort Erie, ON, muziejų, į tas istorines vietas, apie kurias ir pasakoja mūsų paroda. Fort Erie muziejus labai susidomėjo mūsų paroda, nes jie atrado naujų, jiems nežinomų istorinių faktų apie tame kare kariavusius lietuvių kilmės karius. Paroda ir vizualiai labai tiko prie muziejaus interjero. Per tuos mėnesius ją aplankė tūkstančiai lankytojų.
Pasiekimo sulaukė ir dar viena paroda Ontario provincijos parlamento rūmuose – Queen‘s Park. Pakviesti ten surengti parodą, nutarėme parlamento darbuotojus ir lankytojus supažindinti su lietuvių liaudies instrumentais. Pasinaudojome ir šiuolaikinių ryšių galimybe: įrašėme kiekvieno instrumento skambesį ir įvedėme QR kodą ,jį nuskenavę su išmaniaisiais telefonais galėjo išgirsti, kaip skamba kiekvienas instrumentas.
Džiaugiamės, kad mūsų muziejaus parodos yra pristatytos ir Digital Museums Canada jungtiniame tinklalapyje. Parodų tekstai išversti į anglų ir prancūzų kalbas. Vienoje iš parodų leido palikti lietuviškos kalbos gabalėlį, tad galima išgirsti kaip skamba lietuvių kalba. Aš pati priklausau Ontario muziejų asociacijai, todėl ir ten perduodu žinias apie muziejus-archyvo renginius. Pastebėjau, kad Kanados istorijoje dar trūksta žinių apie mūsų bendruomenes. Teko būti parodoje apie Kanados imigrantų istoriją, ten baltiečiams vietos nebuvo skirta.
Kaip minėjau, kilnojamosios parodos pasiekia tik artimesnius lietuvių telkinius. Kanada didelė ir pasiekti Vakarų Kanadą sudėtinga. Tas pats ir rengiant meno parodas, norėtųsi parodyti ir visos Kanados lietuvių kūrybą, tačiau dideli nuotoliai, pašto išlaidos siuntimui kol kas riboja mūsų galimybes.
Bet vis tiek galime pasidžiaugti, kad ne viena mūsų paroda pasiekė Lietuvą ir Europą. Parodos „Niekada nenuleisk sparnų“ keliavo po Biržus, Panevėžį , Vilnių, Lenkijoje pasiekė Punską, paroda “Sharing Our Stories“ ir kitos buvo pristatytos Estijoje, Tartu, Kaune – V. Adamkaus bibliotekoje, Toronte vykusioje latvių dainų šventėje.
Noriu paminėti, kad dalis mūsų muziejaus archyvų kolekcijos yra pristatyti neseniai Lietuvoje sukurtame tinklalapyje diasporos archyvai.lt . Ten galima rasti dalies mūsų fondų aprašymus, retų knygų kartoteką. Tai iš tiesų puikus informacijos šaltinis apie lietuvių paveldo archyvus visame pasaulyje. Todėl mes stengiamės toliau skaitmenizuoti, papildyti katalogus naujais duomenimis, kad archyvas būtų tikslesnis ir prieinamas ieškantiems informacijos. Tai tokia tarsi ir nelabai matoma mūsų veikla tuo metu, kai nerengiame parodų. Parodas pavyksta surengti pora kartų per metus. Istorinėms parodoms tenka skirti daugiau laiko, nes faktų, duomenų, vizualinių iliustracijų paieškoms reikia daugiau laiko. Kiek mažiau užtrunkame, rengdami meno parodas. Šalia to, dar yra ir kasdieniniai darbai tvarkantis erdvesnėse patalpose, atsakant į telefono skambučius, ieškančius reikiamos informacijos. Paskutiniuoju metu labai dažnai sulaukiame skambučių iš kanadiečių, turinčių lietuviškos kilmės šaknų. Šiuo metu jaučiame jų susidomėjimą savo kilmės ir šeimos istorija. Turime tinklalapį, kurį per mėnesi aplanko 400-500 lankytojų, taip pat ir Facebook‘ą. Mums trims – man, nuolat dirbantiems Peg Perry, Aleksandrui Valavičiui, būtų nelengva visus suspėti. Tokią darbų įvairovę gali padaryti tik daug rankų. Muziejuje nemažai valandų praleidžia talkininkai: Rūta Budninkas, Gabija Petrauskienė, Rymantas Petrauskas, Rita Vilienė, Leon Czarlinski, Paulius Grajauskas, Nijolė Kliamaitienė, Laima Underienė, Žibutė Vaičiūnienė, Linas Zubrickas. Muziejaus – archyvo veikla ir jo ateitis – visos bendruomenės rūpestis. Mus remia Kanados lietuvių fondas, lietuvių kredito kooperatyvai Parama ir Prisikėlimas?? esame dėkingi už lankytojų aukas ir palikimus.
TŽ – Kokie šios vasaros darbai ir planai?
Danguolė Juozapavičiūtė-Breen: – Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginiams parengėme parodą „Kanados lietuvių bendruomenės istorija“ bei video filmą „Kanados lietuvių istorija“. Juos išeivijai skirtose parodose pristatys Aleksandras Valavičius.
Šiemet jau esame surengę dvi parodas – fotografijos ir medžio drožybos – apie lietuvių kūrybą. Ketiname daugiau pasidomėti pirmųjų imigrantų istorija – turime nedaug žinių 1920-30 metais atvykusius iš Lietuvos, imigrantus. Kitas sumanymas – parengti nedidelę Kanados lietuvių bendruomenės istoriją ir bendradarbiaujant su Maironio mokykla pasiūlyti įvesti bent vieną pamoką būtent bendruomenės istorijai. Manau, vaikams tai būtų visai įdomu. Maironio mokyklos mokytoja Rima Žemaitytė De Iuliis su savo mokiniais aplankė 1812 metų karo istorijos bei fotografijos parodas. Mačiau, vaikams buvo įdomu. Ta programa galėtų būti pritaikyta ir kitoms lituanistinėms mokykloms, kur yra didesnių vaikų.
Po šio nelengvo penkmečio su nauja patirtimi tęsiame darbus, ieškome naujų galimybių pristatyti istoriją, žmones ar įvykius, papildyti mūsų archyvą naujais dokumentais ar lietuviško paveldo pavyzdžiais. Esame dėkingi lietuvių institucijoms, kurios užbaigusios savo veiklą, mums perduoda archyvus. Taip neseniai mūsų archyvą didele siunta papildė Hamiltono buvusių pensininkų namų „Rambynas“ archyvas; ačiū jiems ir už dosnią finansinę paramą. Tuo pačiu tikimės, kad mūsų archyvą papildys netrukus savo veiklą baigiantys „Tėviškės žiburiai“. Jų tinklalapis bus prieinamas per muziejaus tinklalapį. „Tėviškės žiburiai“ yra pirminis ir labai svarbus šaltinis, ieškant informacijos apie lietuviškų institucijų ar lietuvių gyvenimą, tai turtinga Kanados lietuvių 75-erių metų istorija.
Kanados lietuvių istoriją kuria visi – lietuviškos organizacijos ir institucijos, atskiri žmonės, lietuviškos parapijos. Mūsų uždavinys – šią istoriją saugoti ateičiai.
Ačiū už pokalbį
Kalbėjosi Sigina Katkauskaitė
Ntrs. iš KLMA archyvo
