Baltų vienybės ugnys Lietuvoje

Rugsėjo antroje pusėje kasmet Lietuvoje minima Baltų vienybės diena – piliakalniuose, alkuose visuose regionuose vienu metu uždegama vienybės ugnis, simboliškai sujungianti baltų tautas bei žemes.

Kiekvieną rugsėjį, 20–23 d.d., vyksta rudens lygė – metas, kai dienos trukmė trumpam susilygina su nakties, ir šiauriniame Žemės pusrutulyje prasideda astronominis ruduo. Švenčiant rudens lygiadienį, pabrėžiama šiltojo metų laiko pabaiga ir perėjimas į šaltąjį. Tai riba, kai  dienos ir nakties trukmė trumpam susilygins ir nuo šiol iki kitų metų pavasario kovo 20-osios naktys bus ilgesnės už dieną, tamsiojo laiko daugės ir pamažu artins žiemą. Šią dieną tradiciškai atnašaujama dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą. Lygiadienio šventė sutampa su Baltų vienybės diena, todėl šventoji ugnis simboliškai suliepsnoja Baltų ženklų skulptūrų pavidalu. Rugsėjo 22 d. jau penkioliktą kartą ant piliakalnių, minint Baltų vienybės dieną, sužibs vienybės ugnys.

Praėjusį savaitgalį  Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventėje Kernavėje buvo pažymėtas astronominis gamtos virsmas ir simboliniu patyrimu priminta apie  baltų genčių susivienijimo svarbą.

Šiame renginyje  vyko simbolinis šviesos ir tamsos, gyvybės ir mirties susitikimas, ugnies ir šviesų misterijos, muzikinės sąšaukos, kovų šūksniai, lygiadienio apeigos. Netrūko ir muzikos skambesių: ant scenos žengė latvių folkloro ansamblis „Banga“, Lietuvos folkloro ansambliai „Medgrinda“, „Laukis“, „Ratilio“, „Žilvita“, koncertavo grupė „Baltos varnos“.Temstant ant piliakalnių viršūnių patraukė įspūdingos eitynės su ugnies deglais. Vyko neeilinė ugnies, būgnų, ragų, daudyčių, skudučių ir senųjų giesmių sąšauka, simbolizuojanti vienybę, pagarbą protėviams, gyvai tradicijai ir papročiams. Sąšaukos intarpuose skambėjo mitologinių sakmių pasakojimai, liustruoti šviesų instaliacijomis ir muzika. Galiausiai aukuro ugnis įžiebė ir didįjį rudens lygiadienio bei Baltų vienybės laužą.

Rugsėjo 20 d. Lakštingalų slėnyje prie Kauno marių Rudens lygiadienio šventėje vyko bendruomeninės apeigos: duonos laužymas, aukuro įkūrimas, teatralizuotas šiaudinių skulptūrų deginimas.Čia skambėjp sutartinės ir išskirtinės dainos, liepsnojo baltiški ženklai.

Rugsėjo 22 d. Vilniuje, Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto, astronominis ruduo bus pasitinkamas vyksiančiu renginiu „Deivė Paukštė“.

Kasmet rudens lygiadienio šventę rengiantis Vilniaus etninės kultūros centras šiemet vėl pakvies pasinerti į užburiantį ugnies ir šviesų reginį. Anot rengėjų, rudens lygiadienis – tai puiki proga stabtelėti metų laikų sandūroje ir atsigręžti į savo dvasinį pasaulį, mat, tai yra metas, nuo kurio prasideda Vėlinių, Kalėdų laukimas, o žmogaus veikla persikelia į namus, kur ima kūrentis ugnis, ir vis dažniau prisimenamas anapusinis pasaulis.

Šiemet, minint archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, įkvėpimu rudens lygiadienio temai tapo mokslininkės siūloma samprata apie Senosios Europos civilizaciją, kurioje vyravo taiki matriarchatinė visuomenė, garbinusi Deivę Motiną. Tyrinėdama senąsias civilizacijas, M. Gimbutienė sujungė archeologiją, mitologiją, lingvistiką, religijotyrą ir, aiškindama archeologinių iškasenų prasmę, ne tik jas aprašė, bet ir mėgino perskaityti jų simbolines reikšmes bei religinį turinį.Taip ji tapo naujos mokslo šakos – archeomitologijos – pradininke, atkūrusia Senosios Europos, dar vadinamos Deivės civilizacija, vaizdą.

Renginys „Deivė Paukštė“ trumpam nukels į proindoeuropietiškus laikus, kai dievų panteone vyriškieji dievai dar nevaldė, nekūrė, nekontroliavo, o buvo tik gyvulių, miškų globėjai, augalijos jėgų simboliai.

Pasaulį tuomet valdė globėjos, motinos, valdovės – deivės, teikiančios gyvybę, skiriančios gyvenimo trukmę ir mirties laiką, lemiančios gerovę, laimę ir nelaimę, ligą ir sveikatą.

Lygiadienio bruožais taip pat taps Neries krantinėje nusidrieksiantys M. Gimbutienės tyrinėtų archeologinių radinių ornamentus atkartojantys raštai, ugnies šokiai bei muzikinės Ado Gecevičiaus ir Viltės Ambrazaitytės liaudies dainų

Rugsėjo 17–22 d. d., Kaune jau tryliktąjį kartą vyksta tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Baltų raštai-2021“, kuri tradiciškai vienija baltų kultūros puoselėtojus ir stiprina išlikusių kaimyninių genčių – latvių ir lietuvių ryšius.

                                    Parengta pagal Lietuvos spaudą

Nuotraukose: Lygiadienio  šventės akimirkos Kernavėje, Baltų vienybės ugnys ir simboliniai baltų raštai