Viktoras Paukštelis – pianistas/dailininkas – pasireiškė abiems talentais Niagara-on-the-Lake, ON

ADVERTISEMENT

Liepos 17 d. Viktoro Paukštelio sukurtas muzikos ir tapybos junginys sužavėjo jo klausytojus/stebėtojus, susirinkusius į vieną iš seniausių (1792 m.) Ontario provincijoje tebeveikiančių šventovių – anglikonų St. Mark’s, įžymia savo ilga ir dinamiška istorija bei nuostabiais vitražais, tačiau dėl geros akustikos parenkama ir koncertams.

Be plačiai išgarsėjusio ir publikos iš arti ir toli pritraukiančio 1962- ais įsteigto Shaw festivalio su vaidinimų gausa keliuose teatruose vasaros ir rudens metu, kasmet 5-ias vasaros savaites taip pat vyksta 1998- tais įsteigto Music Niagara festivalio įvairaus žanro aukšto lygio koncertai. Taigi, Music Niagara steigėjas Atis Bankas pakvietė šį 33-jų metų amžiaus menininką pirmą kartą aplankyti Kanadą ir pakartoti savo originalią, anksčiau Berlyno filharmonijoje bei New York Carnegie Hall (2015 m.) atliktą dvigubai įdomią programą.

Sužinoję apie veikiančią V. Paukštelio paveikslų parodą, pirmiausiai užsukome į Niagaros upės pakrantėje esančią Niagara Pumphouse meno galeriją. Susipažinome su jo dviejų kontrastinių stilių paveikslais: vieni ryškių spalvų siurrealistiniai; kiti – švelnių spalvų subtilūs šeimos portretai, lyg atkurti iš fotografijų. Vėliau buvome supažindinti su dar kitais anksčiau nematytais siurrealistiniais kūriniais; mat, jie buvo kūrybingai įpinti į koncerto eigą.

Invalid Displayed Gallery

Popietėje, punktualiai 5-tą val., šio festivalio atstovas pasveikino susirinkusią publiką, kartu primindamas, kad festivalio išsilaikymui labai svarbu sutelkti finansinę paramą iš verslininkų, organizacijų bei dosnių pavienių muzikos mylėtojų. Tarp kitko, jis pabrėžė, kad šiam koncertui vienas iš rėmėjų buvo Toronto lietuvių kredito kooperatyvas “Parama”. Tuoj po žodinio įvado pakviestas Viktoras pradėjo pirmąją programos dalį; jai pasibaigus, po pertraukos sekė antroji dalis, atlikta jauno Kanados smuikininko Tim Chooi.

Atskridęs per Atlantą prieš pora dienų, stebėtinai be nuovargio žymių, Viktoras iš karto užbūrė klausytojus, užkariaudamas fortepijono klavišus su energinga drąsa – perteikdamas savo atliekamų kūrinių prisiimtą interpretaciją. Visada įdomu ne tik klausytis muzikos, bet kartu stebėti atlikėjo fizinį elgesį: ypatingai atletiškų rankų miklumą bei besikeičiančią veido išraišką. Užsimezgė artimas ryšys tarp Viktoro ir publikos. Su pilnu dėmesiu stebėjome ir klausėmės nuo pradžios iki galo šią turiningą, įvairią programą: Ludwig van Beethoven – Moonlight Sonata; Domenico Scarlatti – Sonata d-moll, K9; Jean Philippe Rameau – iš jo kūrinių, sukurtų klavesinui – Pieces de clavecin: Le rappel des oiseaux, La villageoise, Tambourin; taip pat iš Nouvelles Suites de pieces de clavecin: Les Sauvages; J.S. Bach – Sarabande gmoll, from English suite No. 3; Claude Debussy – Prelude No. 10, “Canope”; ir Alexander Skriabin – Sonata No. 5 FisDur op. 52. Čia kartu paminėti ir nesivaržančios publikos išsireikalauti prašymai pakartoti, kuriuos Viktoras atliko.

Be fortepijono, vienai programos daliai Viktoras pasinaudojo šalia fortepijono stovinčiu ekranu bei nuošaliau veikiančiu užprogramuotu kompiuteriu – vietinio žinovo rankose. Kai kurie jo paveikslai įgavo žaismingą animacinį vaizdą, Eimantui Pivoriūnui, animacijos specialistui, kompiuteriniu įgūdžiu sukūrusiam juose atitinkamą animaciją. Ekrane pasirodžius vienam po kito Viktoro spalvingiesiems paveikslams, staiga įgyjantiems pritaikytus judesius, jis jiems pritarė su atrinktais Jean Philippe Rameau muzikos kūriniais. Animacijos pavyzdžiai: sėdi žmogus su cigarete rankoje – staiga pradeda kilti iš jos dūmai; stovi kitas su taure rankoje – muzikos paskatintas pakartotinai kilnoja taurę prie burnos; pasirodo keturios išsirikiavusios siurrealistinės figūros – muzikai pasigirdus, susikabinusios rankomis pradeda ritmiškai šokti…

Viktoras buvo publikos ypatingai šiltai įvertintas – sulaukė pakartotinų katučių. O pertraukos metu, po jo koncerto dalies, vieni norėjo su juo nusifotografuoti, kiti prašė jo autografo, dar kiti klausinėjo apie meno ir apie muzikos kūrybos aspektus. Vienu žodžiu, nors jo viešnagė Kanadoje buvo itin trumpa (sekančią dieną išskrido namo į Vilnių), jis paliko neužmirštamus įspūdžius – ir su tapyba, ir su muzikos atlikimu, ir su savo malonia, atvira asmenybe. Svečias išreiškė viltį kada nors vėl sugrįžti į Kanadą. Lauksime!

Irena Ross